Kiekvieno mėnesio dešimtą dieną paštus gulte apgula pajamų neturintys (bedarbiai) piliečiai ir kaip manos iš dangaus valandomis eilėse laukia Valstybės garantuotos 315 litų dydžio paramos išmokos, liaudyje vadinamos pašalpa. Kaip tenka mėnesį išgyventi vartant trisdešimt „lakūnų“ - čia jau kita tema, tačiau negavus ir tokios „injekcijos“ – gali ir stogas pavažiuoti...
Būtent taip ir nutiko rugpjūčio mėnesio dešimtąją dieną, kuomet susibūrusiem prie paštų varguoliams buvo pranešta, jog paramos pinigai paštų nepasiekė... Dar įdomiau, kai niekas miniai negalėjo paaiškinti, kuomet parama atkeliaus. Dėl tokios tylos, suprantama, kalčiausia Socialinės apsaugos ministerija ir jos šeimininkas Donatas Jankauskas, beje, Kauno turtingųjų dėka privilegijuotas Kauno pilietis. Tik ar šiam turtingųjų išrinktajam rūpi varguoliai? Ar jam bei jo pavaldiniams svarbu alkanojo pilvas bei noras žinoti, kuomet vargšas galės nusipirkti duonos ir kefyro (studentaujant ir paties ministro maistas).
Tyla ir jokio paaiškinimo, kur plaukioja Vyriausybės skiriami milijonai... Žinant, kad šalyje tokie varguoliai skaičiuojami ne dešimtimis ar šimtais, o siekia keliasdešimt tūkstančių – paramos lėšos kone astronominės (tokio dydžio šaliai). Tad nenoromis labai peršasi išvada, kad Socialinės apsaugos ministerijai bei jos padaliniams turbūt naudinga tuos milijonus laikyti bankuose ir taip užsidirbti nenumatytus (tad niekam ir nežinomus) procentėlius. O procentėliai visiškai leidžia pamiršti ir vargstančius, ir badaujančius. Taip ir prasideda tyla.
