Nesenai atlikome socialinį eksperimentą apie Klaipėdos miesto gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems, turintiems judėjimo negelią. Eksperimentas buvo aprašytas vieno iš Klaipėdos miesto dienraščių. Tuomet uostamiesčio lankomiausius, aktualiausius objektus, gatves ir viešąjį transportą „tikrinti“ padėjo neįgalus sportininkas Karolis Stončius.
Karolis neliko abejingas ir šįkart, kuomet asociacija „The Human Body and Mind Institute“ išsiruošė į daugelio lietuvių mėgiamiausia kurortą – Palangą.
Palangoje lankėmės neatsitiktinai, turėjome tikslą išsiaiškinti, ar garsioji „močiučių Palanga“ galį būtį draugiška netiek močiutėm, kiek aktyviam, jaunam žmogui, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.
Su Karoliu susitikome Palangos reabilitacijos centre, kur 25 metų vaikinas jau pusmetį mokosi medienos apdirbimo amato ir įgijęs teorinių bei praktinių žinių planuoja savo verslą.
Paprašytas Karolis Stončius mielai sutiko atlikti eksperimentą apie Palangos paplūdimio, gatvių, kitų lankytinų objektų prieinamumą neįgaliesiems.
Kaip ir galima būtų atspėti, savo eksperimento metu numatėme aplankyti šio kurorto simbolius – centrinę J. Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą, gintaro muziejų ir, žinoma, paplūdimį. Eksperimentas turi parodyti, ar objektai, dėl kurių milijonai žmonių Palangoje apsilanko kasmet, yra pasiekiami neįgaliajam.
Dauguma žmonių, buvusių Palangoje, turbūt jau žino atsakymą ar žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, gali patekti į paplūdimį, taigi paaiškėjo, kad misija neįmanoma. Tiek nuo Palangos tilto ar nuo bet kurio keliuko, vedančio jūros link, tik priartėjus prie paplūdimio kelias neįgaliajam tampa tarsi uždrausta zona. Teko rasti netgi kažką panašaus į kelio neįgaliesiems fragmentą iki pat jūros t.y. gelžbetonio blokus, užpustytus smėlių, o jeigu smėlio ir nebūtų, šie blokai labiau primena kelia tankui, nes tokiu keliu nepravažiuotų netgi rimtas visureigis, kadangi viduryje kelio atsiveria didžiuliai plyšiai ir stačios pakopos. Kilo klausimas, kam aplamai šie blokai išmesti paplūdimyje? Ir kokia šios nenaudingos investicijos kaina?
Sunkiai, o tai reiškia ne kiekvienam neįgaliajam, bet Karolis pakilo į dar vieną Palangos miesto simbolį – tiltą, vedanti į jūrą, nuo tilto atvesti du keliai, vedantys žemyn į paplūdimį, bet ir vėl šie nuolydžiai, vos prasidėję, jau užpustyti smėliu.
Nepavykus „pailsėti“ pajūryje Karolis nusprendė „pasikultūrinti“ ir nuo jūros tilto nuskubėjo link Palangos gintaro muziejaus. Žinia, muziejus randasi kurorto botanikos parko centre, o nesenai pasibaigęs lietus taip sudrėkino kelią, kad neįgalus vaikinas suabėjojo, ar nevertėjo savo tikslo link judėti miško takeliais, kurie neįgaliojo vežimėliui taip pat dažniausiai nepravažiuojami. Po maždaug dešimties minučių kelio purvinais takais vedami Karolio nusigavome iki gintaro muziejaus, bet čia ir vėl laukė nemalonus netikėtumas, kadangi vaikiną pasitiko statūs laiptai ir jokios galimybės patekti į muziejų.
Tuomet savo kelionę baigėme ten pat, kur ir pradėjome – centrinėje Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, kuri, turbūt, vienintelė vieta, prieinama neįgaliajam tarp lankytinų Palangos vietų – tik klausimas, ką ten veikti...
