Nors vietos gyventojai sunerimę, atsakingi Vilniaus statybų priežiūros pareigūnai tikina, kad jokios namo griūties grėsmės sostinės Naugarduko gatvėje nėra.
Sostinės Naujamiesčio rajone, Naugarduko gatvėje, vykstančios statybos kelia nerimą vietos gyventojams.
Į portalo redakciją kreipėsi pensinio amžiaus vilnietis, kuriam neramu, kad Naugarduko gatvės 18-ojo bei 20-ojo daugiabučių kieme nepasikartotų nelaimė, kuri 2007-ųjų sausį griuvus daliai gyvenamojo namo sudrebino sostinės senamiesčio Šiaulių gatvę.Yra kasamos gilios duobės, neatsižvelgiant į tai, kad darbai vykdomi šalia trijų aukštų pastato, kuris pagal savo konstrukciją neturi pamato. Buvo pakeistas kanalizacijos vamzdis, keitimo metu pažeista kanalizacija, kuri šiuo metu leidžia vandenį. Tai kelia realų pavojų gyventojams ir sukelia pastato griūties tikimybę! – įspėja vilnietis.
Vardo ir pavardės neparašęs, bet Keldarijaus slapyvardžiu prisistatęs vyriškis rašo: „Mūsų namas, aišku, dar nenugriuvo, bet „cirkai“ labai panašūs. Ir kai valdininkams užsimeni, kad gali būti kaip Šiaulių gatvėje, visi kaip susitarę kartoja: „Nereikia dramatizuoti!“
Ar yra visi leidimai?
Vilniečio žiniomis, Naugarduko gatvės 18-uoju numeriu pažymėtas pastatas neseniai buvo privatizuotas.
15min.lt skaitytojo teigimu, dar 2009 metų kovo 17 dieną ant šio pastato durų atsirado skelbimas, kad vyks vandentiekio įvedimo darbai.
Savo ruožtu vilnietis 2009 metų kovo 29 dieną su pareiškimu kreipėsi į kompetentingas įstaigas ir išdėstė tokius faktus bei nuogąstavimus: „Vilniaus savivaldybės tinklalapyje informacijos, kad būtų išduotas leidimas statyboms vykdyti, nėra. Nežiūrint į tai, apie 12 val. į kiemą atvyko kažkokie žmonės ir pradėjo dirbti, pasižymėjo teritoriją, kur ruošiasi iškasti žemę, jungtis prie vandentiekio, kanalizacijos. Asmuo, kuris prisistato kaimynu, (Marius, kontaktai palikti skelbime) leidimo vykdyti kasimo darbus ar statybos remonto darbus administraciniame namo sklype Nr. 18 Naugarduko g. neturi. Lietuvos statybos įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad, norint vykdyti statybos, griovimo ir kitus darbus, turi būti gautas atitinkamas leidimas, kuris išduodamas tik atlikus reikiamus veiksmus.
Žemės kasimo, grunto darbai taip pat priskiriami prie darbų, kuriems reikia leidimo. Statybos techninio reglamento 15-as punktas aiškiai nustato, kad turi būti gauti raštiški pritarimai – institucijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002. Taip pat punkte 15.4. teigiama, kad būtina „sutarti su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.“
LR Statybos įstatymo, patvirtinto 1996-03-19 Nr. I-1240, 2 straipsnis nurodo, kad statyba – veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme);
4 straipsnis pažymi: „Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas ir t. t.“
Anot vilniečio, nei Lietuvos statybos įstatymas, nei Statybos techninis reglamentas, normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos techninius reikalavimus, nenumato jokių „supaprastintų leidimų“ žemės kasimo darbams ir nesuteikia teisės sujudinti gruntą gretimuose administraciniuose sklypuose. Taip pat be gyventojų sutikimo negalima įrengti statybų aikštelės, nekalbant apie jų teisių apribojimus.
Naugarduko gatvės gyventojas pasakoja toliau: „Dėl šių faktų buvo kreiptasi į Statybų priežiūros inspekciją, tačiau jos tarnautojai pranešė, kad reikėtų kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Pastarosios tarnautojai (A.Kuisys, K.Kambaras) pranešė, kad Naugarduko g. 20 atliekami darbai nepažeidžia teisės aktų. Nė vienas iš atsakingų tarnautojų nebuvo atvykęs į vietą, kad įsitikintų, ar visi darbai yra teisėti, ar nebuvo pažeistos gyventojų teisės. Kreipiantis į tokias įstaigas formaliai atsirašinėjama.
Paminėtina, kad visi veiksmai, kurių Naugarduko gatvėje 18-a ėmėsi užuolaidų salono atstovas Marius, daromi gyvenamojo namo administracinėje teritorijoje.Aš problemos nematau. Grėsmės nėra ir nebus, – tikino Vilniaus apskrities viršininko administracijoje dirbantis statybos priežiūros specialistas K.Kambaras.
Tokie Valstybės tarnautojų veiksmai parodo jų tingumą atliekant patikėtas funkcijas. Taip pat aišku, kad siekiama patenkinti verslininko poreikius, įvairiais būdais suformuoti komercinės ar gyvenamosios paskirties pastatą iš patalpų, kurios tam nepritaikytos. Ir paslėpti jau įvykdytus veiksmus.“
„Tai kelia pavojų gyventojams“
Anot vilniečio, 2009 gegužės 11-ąją į 18-ojo namo kiemą atvykęs užuolaidų salono atstovas Marius, turėdamas tą patį leidimą vykdyti darbus Naugarduko g. 20, pradėjo vykdyti kasimo darbus kieme.
„Nė vienas iš atvykusių asmenų nepamatė nieko keisto, kad leidimas išduotas adresu Naugarduko 20, o darbai vykdomi Naugarduko 18“, – stebisi jis.
Gyventojas teigia sužinojęs, kad pastatas, kuris nuo sovietinių laikų buvo pažymėtas adresu Partizanų g. 18 (dabartinė Naugarduko gatvė), vėliau siekiant privatizuoti ir perparduoti pažymėtas Naugarduko g. 20 namo sklypui, o dabar suformuotas kaip naujas pastatas adresu Naugarduko 18A. „Taip keičiamas adresas, rašinėjami visokie dokumentai valdininkų patogumui“, – piktinasi vilnietis.
Jis taip pat piktinasi, kad metro atstumu nuo jo buto durų bus įrengtas fekalinės kanalizacijos šulinys.
„Yra kasomos gilios duobės, neatsižvelgiant į tai, kad darbai vykdomi šalia trijų aukštų pastato, kuris pagal savo konstrukciją neturi pamato. Buvo pakeistas kanalizacijos vamzdis, keitimo metu pažeista kanalizacija, kuri šiuo metu leidžia vandenį. Tai kelia realų pavojų gyventojams ir sukelia pastato griūties tikimybę!“ – įspėja tikru savo kiemo šeimininku norintis būti gyventojas.
Apibendrindamas vilnietis apgailestauja: „Nė viena valstybinė įstaiga nesusirūpino esama padėtimi ir ruošiasi spręsti problemą, tik kai ji atsiras.“
„Visi suderinimai yra“
Naujienų portalas 15min.lt susisiekė su vilniečio laiške minimu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Kambaru. Jis pabrėžė, kad situacija Naugarduko gatvėje jam puikiai žinoma, ir pateikė savąją įvykių versiją.
„Visi leidimai yra, viskas suderinta“, – tikino K.Kambaras.
Anot specialisto, minėtas projektas priskiriamas vadinamajai antrai grupei, todėl jo vykdymo tvarka yra supaprastinta.
Nepaisant to, statybininkams teko gauti leidimus kasinėti bei atlikti archeologinius tyrimus, suderinti projektą su visomis institucijomis, tarp jų – Kultūros paveldo departamentu.
K.Kambaras pažymėjo, kad vandentiekis šiame Naugarduko kieme įrengiamas ne kasant griovį, o požeminio perstūmimo būdu. „Aš problemos nematau. Grėsmės nėra ir nebus“, – tikino statybos priežiūros specialistas.
Jis prasitarė suprantantis, jog šio kiemo senbuviai gali būti nepatenkinti, nes jiems teks dalytis bendru kiemu su naujaisiais kaimynais.
Susiję:
Straipsnis: Košmaras Šiaulių gatvėje: teisme – Vilniaus senamiestyje sugriuvusio namo gyventojų išpažintys
