Klaipėdiečiai baiminasi, kad pavojus mieste jų tyko net paprasčiausiai žingsniuojant šaligatviu. Tokie pavojingai tykantys spąstai – atviros požeminių šulinių angos.
Į „15min“ redakciją kreipėsi klaipėdietis, pasipiktinęs ties Kauno gatvės 29 namu jau apie pusmetį esančiu atviru šuliniu. Vyras nerimavo, kad visai greta įsikūręs darželis, tad kuris nors neatidus mažylis netyčia gali į jį įkristi. Tiesa, matyt, pagalvoję apie tokį pavojų šio šulinio angą prieš kurį laiką suskubo uždengti aplinkinių namų gyventojai – dangtį jie apramstė plytomis.
Klaipėdos apskrities policijos atstovas Albinas Strumyla teigė, kad šulinių dangčių vagysčių „bumas“ buvo kilęs prieš gerą dešimtmetį.
Kauno gatvės gyventojas Ekartas prisipažino kartu su savo anūke Juste šioje vietoje vaikštantis atsargiai. Anot vyro, kiemas labai nesaugus, į šulinį gali įkristi bet kas. „Ačiū Dievui, neteko girdėti, kad ten būtų įkritęs žmogus. Bet katinas buvo įsmukęs“, – sakė Kauno gatvės gyventojas.
Prieš kelias savaites skaudi nelaimė sukrėtė Kauną – įkritęs į atvirą kanalizacijos šulinį žuvo žmogus.
Uostamiestyje kanalizacijos, vandentiekio, lietaus nuotekų ar kitų požeminių tinklų šulinius eksploatuojančios įmonės neretai sulaukia gyventojų skambučių dėl dingusių dangčių. Nors įmonės patiria dėl to nuostolius, tačiau jos turi pasirūpinti naujomis uždangomis, kad atviros šulinių angos gyventojams nekeltų pavojaus.
Gyventojų skundų sulaukia ir Klaipėdos savivaldybė. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova teigė, kad mieste nuolat tikrinama, ar nėra atvirų šulinių. Apie atviras šulinių angas praneša ir gyventojai. Tada savivaldybės darbuotojai informuoja šulinius eksploatuojančias bendroves: šilumos energijos, vandentiekio, telekomunikacijų įmones.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento direktorė Dalia Venskūnienė „15min“ pasakojo, kad dažniausiai šulinių dangčius nugvelbia ilgapirščiai. „Tai mums atneša nemažų nuostolių. Jei dangtis sudėtingesnis, jo sutvarkymas gali kainuoti penkis šimtus litų ir net daugiau. Pigesnis dangtis gali atsieiti apie šimtą litų“, – sakė pašnekovė.
Tačiau, anot jos, baisiau yra ne nuostoliai, o pavojus, kad pro atvirą angą į šulinį gali įkristi vaikas. Bendrovė turi kontrolierių, kuris prižiūri ir tikrina šulnius. Tačiau, pasak D.Venskūnienės, tai, kad dingo kuris nors dangtis, pastebima ne taip greitai – ypač nuošaliose, žolėmis apaugusiose vietose.
„Anot A.Strumylos, iki šiol pagrindiniai šulinių dangčių vagys yra benamiai.
Visada reaguojame į gyventojų pranešimus. Tačiau, į mus dažnai kreipiamasi dėl dingusių dangčių nuo tų šulinių, kurie mums nepriklauso. Tada mes nukreipiame į atitinkamą įmonę“, – teigė Tinklų departamento direktorė. Pasak jos, žmonės visada gali kreiptis visą parą veikiančios dispečerinės numeriu Klaipėdoje 466177.
Kaip teigė D.Venskūnienė, dažniausiai dangčiai dingsta vadinamame žvejybos uosto rajone, mažiau apšviestuose miesto pakraščiuose.
Bendrovės TEO Klaipėdos regiono direktorius Larijus Lapinskas pripažino, kad žmonėms gali būti sudėtinga sužinoti, kam priklauso be dangčių likę šuliniai ir kur dėl to jie turėtų kreiptis. „Jeigu žmogus pamato, kad šulinyje yra kabelių, laidų, didžiausia tikimybė, kad jis priklauso mums. Klaipėdiečiai gali skambinti į klientų aptarnavimo skyrių ir mes viską sutvarkysime“, – sakė telekomunikacijos bendrovės atstovas.
