Nuo to laiko, kai buvau išprievartauta, praėjo beveik 20 metų. Net ir šiandien rašant šį pasakojimą virpa širdis ir dreba rankos.
Viskas vyko vasarą. Kaip ir kiekvieną savaitgalį, su merginomis nuėjome į miestelio šokius. Man buvo 17 metų. Po šokių visi ėmė skirstytis, kartu su drauge patraukėme namų link. Ėmė smarkiai lyti, todėl šalia mūsų sustojo automobilis, kuriame sėdėjo labai gerai pažįstamas žmogus, net galėčiau jį vadinti draugu, su vairuotoju, kurį mačiau pirmą kartą. Pažįstamas pasiūlė pavėžėti namo, kad nepermirktumėm. Įlipome į automobilį ir jau tada mane apėmė bloga nuojauta – man nepatiko vairuotojo, kuriam buvo apie 40 metų, veidas.
Pažįstamas išlipo iš automobilio, nes jį parvežė pirmiau. Patikino, kad galime nesijaudinti – mus parveš namo. Deja, mano stotelė buvo paskutinė – draugė gyveno arčiau ir išlipo antroji. Tada viskas prasidėjo.
Jis pasuko į priešingą pusę ir sakė, kad nėra kur skubėti, todėl pasivažinėsim. Nustėrau iš baimės, maldavau, kad mane vežtų namo. Bandžiau šokti iš automobilio, bet jis mane sugriebė ir išsitraukė peilį, sakė, kad jei sujudėsiu – „papjaus“.
Važiavo mažu keliuku, aplink – nė gyvos dvasios. Sustojęs užvirto ant manęs, rankoje laikė peilį, ėmė plėšti nuo manęs drabužius. Verkiau, maldavau, kad neliestų, paleistų. Bandžiau priešintis – pakišo peilį po kaklu ir pasakė, kad jei atsiduosiu geruoju, namo grįšiu sveika, jei ne – tėvai galės atvažiuoti pasiimti manęs su karstu.
Priešintis dvigubai didesniam, stambesniam vyrui su peiliu buvo neįmanoma. Jis mane išprievartavo. Tai buvo baisiausia ir šlykščiausia, kas galėjo įvykti. Paleido gyvą, bet nepamenu, kaip 15 km bėgau namo per lietų. Grįžusi neverkiau – tiesiog kaukiau kaip šuo, įsikniaubusi į pagalvę. Norėjau nusilupti visą odą, kurią jis lietė.
Tie metai man buvo labai sunkūs psichologiškai – užsidariau, bijojau pasipasakoti, o ir nebūčiau įstengusi – vien prisiminus užspausdavo gomūrį.
Po kiek laiko sutikusi tą pažįstamą nedrąsiai paklausiau, iš kur jis pažįsta tą vyruką. Atsakė, kad nepažįsta – net nežino, iš kur jis yra. Sakė, susipažino bare, tada jis pasisiūlė parvežti.
Apėmė toks silpnumas, maniau, nualpsiu jo akivaizdoje. Taip ir nesugebėjau jam papasakoti, kas įvyko.
Jei tai būtų įvykę šiandien, nedelsdama kreipčiausi į policiją. Tada nugalėjo baimė ir naivumas.
