Lapkričio 2 d. po vienerių metų ir keturių mėnesių, VO „Gelbėkit vaikus“ sugrįžo į Zambijos Bulaya kaimą. Bulaya kaimelis randasi Lufwanyama rajone, kuris apima daug mažų kaimelių, kuriuose gyvena daugiau nei 5000 gyventojų. Bulaya kaimelis yra šio rajono centras. Šį kartą kaimelio gyventojams atvykome perduoti už lietuvių paaukotus pinigus nupirktas ožkas ir dviračius. Kai atvažiavome, Bulaya kaimelyje mūsų laukė mažiausiai 100 žmonių – suaugusiųjų ir vaikų, susirinkusių iš artimiausių kaimelių. Pasipuošę, jie pasitiko mus su dainomis ir šokiais bei su didžiausiomis šypsenomis veiduose. Vėliau įvyko tikrų tikriausia ožkų ir dviračių perdavimo ceremoniją. Į ceremoniją susirinko visi svarbiausi kaimelio gyventojai – kaimo seniūnas, trys medicinos darbuotojai. Medicinos seselė, kuri pernai, filmuojant dokumentinį filmą, labai mums padėjo, sakė, kad ji nesitikėjo pamatyti mus dar kartą Bulaya kaime, ypatingai su žadėta parama. Kaimelio gyventojai dėkojo mums malda, daina ir šokiu, taip pat gavome dovanų vietinių suvenyrų ir dvi gyvas vištas. Pagal vietines tradicijas, gyvos vištos dovanojimas yra didžiausias pagarbos ženklas.
Bendruomenės sveikatos komitetas atrinko labiausiai paramos stokojančias 25 šeimas, kurioms buvo išdalinta 30 ožkų ir 25 dviračiai. Iš Musanshiko kaimo – Dyness Kaluba šeima (šeima gavo 2 ožkas ir 1 dviratį), Angelina Chipwila šeima (1 dviratį); iš Bulaya kaimo – Stanely Menyani šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Osia Kaputula šeima (1 dviratį); iš Misako kaimo – Aaron Kachambili šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Margret Banda šeima (1 dviratį); iš Limos kaimo – Edwin Mwambazi šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Lillian Delema šeima (1 dviratį); iš Twalubuka kaimo – Peter Sakayi šeima (2 dviračius ir 1 ožką), Mrs. Mwetwa šeima (1 dviratį); iš Samwamba kaimo – Getrude Mahamba šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Joseph Salimono šeima (1 dviratį); iš Ngalande kaimo – Ben Meleki šeima (2 dviračius ir 1 ožką), Derman Mwansa šeima (1 dviratį); iš Kangalati kaimo – Charles Bwalya šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Bana Mwandila šeima (1 dviratį); iš Fisebula kaimo – Patrick Kateba šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Astrida Kasayi šeima (1 dviratį); iš Fibolele kaimo – Demitri Mweemba šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Bana Chitambala šeima (1 dviratį). Taip pat paramą gavo šeimos: Mervis Mwale šeima (2 ožkos ir 1 dviratis), Rest Bwalaya šeima (1 dviratis), Selezani Mwebe šeima (2 ožkas ir 1 dviratį), Siwila Juma šeima (2 ožkos ir 1 dviratis), Kenala Championi šeima (2 ožkos ir 1 dviratis). Dviračius gavo ir visi sveikatos savanoriai, kurie padeda kaimelių gyventojams jiems susirgus.
Bendruomenės sveikatos komitetas pasakė žmonėms, kad dviračiai, kurie buvo padovanoti šeimoms, yra bendruomenės dviračiai ir jeigu kaimelyje prireikia dviračio, kad nugabenti sergantį vaiką į medicinos punktą, žmonės turi pasidalinti dviračiais.
Be išvardintos paramos, dalis lietuvių aukų bus skirta sveikatos savanorių mokymams bei medžiagai apie pirmąją medicininę pagalbą, taisyklingą vaikų mitybą, ligų profilaktiką.
Iš tikrųjų, kaip ožka gali padėti vaikui? Pasirodo, labai paprastai. Pratęsiu pasakojimą apie šeimą, kurią rodėme pernai metais, sukurtame dokumentiniame filme apie Zambiją. Tėvas Selezani Mbewe, mama Chuma Mbewe ir 11 vaikų gyvena nedidelėje lūšnelėje, toli nuo bet kokios civilizacijos. Jų Kangalati kaimelyje nėra nei elektros, nei mokyklos, nei medicinos punkto. Šeima pragyvena dirbdama atsitiktinius žemdirbystės darbus, užmokestį dažnai gaudama rūbais, kukurūzų miltais, kartais vietiniais pinigais, kvašais. Jeigu pasiseka gauti daugiau darbo, tai vidutinės mėnesio pajamos siekia 10 USD dolerių visai šeimai. Iš šių 10 USD dolerių pragyventi reikia visiems. Mama Chuma pasakoja, kad rūbų vaikas prašo kituose kaimeliuose pas turtingesnius žmones, nes jų pačių kaimynai tokie pat vargingi. Šeima augina kukurūzus, iš kurių verda tradicinę košę šimą. Ją valgo vieną kartą per dieną – tai praktiškai ir yra jų vienintelis maistas. Dar jie augina bananus, kurie vaikams yra tikras skanėstas. Būtent ši šeima ir buvo viena iš tų „laimingųjų“, kurią atrinko bendruomenės sveikatos komitetas, kad jie galėtų gauti lietuvių pagalbą. Tėvui Selezani ir mamai Chumai įteikėme dviratį ir ožį su ožka. Ožka kaip tik laukiasi ožiuko – tai šeimai yra dviguba dovana, nes tai reiškia, kad būsimą ožiuką greitu metu bus galima parduoti už 50 USD dolerių. Taigi, aritmetika paprasta – šeimos pajamos per mėnesį paprastai yra 10 USD dolerių, o pardavus „lietuvišką“ ožiuką, šeima gaus papildomus 50 USD dolerių. Tai – jų 5 mėnesių darbo užmokestis. Už tai jie galės nupirkti vaikams papildomo maisto, rūbų; tai padės geriau išsiversti susirgus vaikui. Tiek, kiek bus naujų ožiukų, tiek bus papildomų pinigų.
Tuo tarpu dviratis kainuoja apie 130 USD dolerių – tai yra dar didesnė pagalba šeimai. Dviratis šeimai yra transporto priemonė ir pagrindinė pagalba susirgus, nes artimiausias kaimelis su medicinos punktu yra už 20 km (Bulaya kaimelis). Vyresni šeimos vaikai kiekvieną dieną keliauja tuos 20 km pirmyn į mokyklą ir 20 km atgal iš mokyklos, atsikėlę 4 val. ryto. Dviratis padės nors keliems iš jų mokyklą pasiekti greičiau. Tiesa, pakeliui yra upė, ir kai prasideda lietaus sezonas, net ir su dviračiu vaikai mokyklos nepasieks, nes dėl lietaus upė labai prasiplečia.
Po dviejų savaičių šią šeimą, kaip ir kitas bendruomenės sveikatos komiteto išrinktas šeimas pasieks daržovių sėklos, trąšos ir kiti daržininkystei reikalingos priemonės, kurios taip pat įsigytos už lietuvių aukas. Zambijos „Gelbėkit vaikus“ darbuotojai padės Bulaya ir kitų kaimelių gyventojams pasėti sėklas ir išmokys daržininkystės pagrindų, kad šeimos toliau galėtų patys rūpintis savo daržais. Taip pat bendruomenės sveikatos komitetas ir Zambijos „Gelbėkit vaikus“ nuolat konsultuos šeimas, gavusias paramą, siekiant užtikrinti, kad šeimos tinkamai rūpinsis tiek gautomis ožkomis, tiek tobulins savo daržininkystės įgūdžius. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad gauta parama nebūtų vienkartinė, o suteiktų šeimoms galimybę užtikrinti nuolatines būtinas sąlygas gyvenimui.
Su sveikatos savanorė Rest, kuri gyvena Kangalati kaimelyje, susipažinome pernai, dokumentinio filmo apie Zambiją filmavimo metu. Ji yra viena iš tų savanorių, kuri savo kaimelyje teikia medicininę pagalbą. Pernai ji pasakojo, kad tam, kad ji galėtų į savo kaimelį atnešti vaistų ir kitų medicininių priemonių, jai tenka nukeliauti iki Bulaya kaimo 20 km pirmyn ir 20 km atgal. Šiemet Rest mes taip pat įteikėme dviratį – ji labai džiaugėsi ir dėkojo. Jai tai žymiai palengvins jos kasdienybę – nebereikės pėsčiomis vaikščioti į Bulaya kaimelį, o vėliau tempti ant kupros maišus su vaistais ir kitomis priemonėmis. Tokiu būdu ji galės greičiau ir laiku suteikti pagalbą savo kaimelio gyventojams. Aišku, vis dar išlieka upės problema lietaus sezono metu – jei tik per tą upę būtų tiltas, tai tiek Kangalati kaimelio vaikai galėtų eiti į mokyklą lietaus sezono metu, tiek Rest galėtų atvežti vaistus kaimelio gyventojams.
Limos kaimelyje už lietuvių paaukotus pinigus bus sutvarkytos bendruomenės mokyklos grindys, nupirkti suolai ir vadovėliai vaikams. Kai atvykome į Limos kaimelį pasižiūrėti mokyklos, privažiavome prie paties mokyklos pastato, po visų matytų vaizdų, tai, kad mokykloje beveik nėra nei langų, nei durų, ne taip jau ir stebino. Tai, ką pamatėme mokyklos viduje, sunkiai galima pavadinti klase – tai buvo tiesiog tamsi patalpa, su nuogomis sienomis, o vietoje suolų buvo paprasti akmenys, ant kurių tysojo permesti medžių rąstai. Tai ir yra vaikų „suolai“. Vienintelis dalykas, iš kurio galėjai atspėti, kad tai yra klasė – tai juoda lenta ant sienos. Zambijos „Gelbėkit vaikus“ darbuotojai padės vietos gyventojams sutvarkyti šią mokyklą ir pritaikyti ją vaikams. Mokyklą šiuo metu lanko 50 vaikų iš aplinkinių kaimelių. Daugelis šių vaikų iki šios mokyklos keliauja pėsčiomis apie 10 km į vieną pusę. Šiuo metu iš 5000 Bulaya ir aplinkinių kaimelių gyventojų, 90 proc. moterų ir 80 proc. vyrų yra neraštingi. 5000 gyventojų tenka 1 pagrindinė (1-9 klasė) ir 3 bendruomeninės (1-7 klasė) mokyklos.
Bulaya medicinos punkto seselė labai prašė mūsų perduoti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos pagalba yra be galo reikalinga ir reikšminga, ir kad ji tikisi jos tęstinumo. Lietuvos „Gelbėkit vaikus“ labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pavyko įgyvendinti numatytus Zambijos projekto tikslus ir suteikti pagalbą Zambijos žmonėms. Lietuvos „Gelbėkit vaikus“ organizacija planuoja tęsti pagalba ir labai tikisi Lietuvos gyventojų palaikymo, nes Bulaya ir aplinkiniuose kaimeliuose tikrai liko dar ką veikti – yra dar daug vargingai gyvenančių šeimų, kurios tikrai padėtų tokia minimali pagalba kaip ožka ir dviratis, Bulaya medicinos punktui labai padėtų elektra, o tiltas per upę pagelbėtų daugeliui vaikų ir ligonių greičiau pasiekti mokyklą, gauti medicininę pagalbą. Antrojo mūsų organizacijos vizito metu vis dar išliko tas jausmas, kad teikdami paramą Zambijos žmonėms, mes mokomės iš jų to, kuo jie gali didžiuotis – gebėjimu išlikti laimingiems net sudėtingiausiose situacijose; gebėjimu šypsotis, nuoširdžiai būti kartu, dalintis vidine šiluma. Būtent to labiausiai ir ilgėsimės grįžę į Lietuvą.
Be ožkų ir dviračių, už Lietuvos žmonių paaukotus pinigus dar buvo įsigyta: 60 pakelių sėklų, 50 paketų trąšų, 50 paketų daržovių chemikalų, 10 vnt. purškimo pompų, 20 vnt. kauptukų, 20 vnt. laistytuvų, 20 kirvių, 20 laistymo žarnų, transportavimo išlaidos. Kita dalis lėšų skirta: 10 mokyklinių uniformų, 100 knygų vaikams, 10 šeimų mokyklos mokesčiui apmokėti, 12 vnt. rašymo lentų, 200 pratybų sąsiuvinių, 14 vadovėlių, 2 mokykliniams tualetams įrengti ir sutvarkyti, 150 lentų, cemento, kt. reikalingų Limos kaimelio mokyklos grindims suremontuoti, transportavimo išlaidos.
„Gelbėkit vaikus“ organizacija, Zambijos Bulaya ir aplinkinių kaimelių gyventojų, taip pat Zambijos „Gelbėkit vaikus“ organizacijos vardu nuoširdžiai dėkoja kiekvienam lietuviui, kuris paaukojo Zambijos vaikui. Ypatingas AČIŪ Andriui Mamontovui, už tai, kad šis projektas buvo įgyvendintas ir jo dėka.
Daugiau apie Zambijos projektą galite rasti mūsų svetainėje.
