Su Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

Lietuvos aidas Baltų genčių vienybė – Protėvių Aisčių galia, Kur gintaro tėvynė, Brolių lietuvių tauta. Mes dievinom Perkūną, Garbinom gamtą, medžius, Bučiavom žemės kūną, Namuos globojom žalčius. Tarp Panerių kalnų Stovėjo Lietuvos pilis, Joje gyveno milžinas Vilnius, Taip pat jo žmona Neris. Sugrįžo drąsūs žygūnai, Priešas nuožmus jau čia, Kryžiuočiai šturmavo pilį, Juos girdė karšta derva. Ore švytravo kalavijai, Riteriai pilį apsupo, Narsūs lietuviai raiteliai Kardais jiems kailius lupo. Skraidė žvilgančios ietys, Ošė mirties giesmę miškai, Kraujas upeliais tekėjo, Verkė karžygių vaikai. Kryžiuočių Ordino valstybė Pavergė gimines Prūsus, Lietuvių žemę trypė, mynė, Žudė pagonis karžygius. Lietuviai gynė savo kraštą, Kalbą, papročius, gimtus namus, Karalius Mindaugas vedė į kovą Ir Gediminas vienijo savus. Padėjo galvas daug lietuvių, Su ugnimi jų vėlės išskrido į dausas, Pagoniai, jų vienybė, dvasingumas, Lig šiol apie tai kuria legendas. Lietuviai kovėsi ir nugalėjo, Pergalės Saulės mūšy, Žalgirio laukuos, Vytauto Didžiojo šlovė aidėjo, Kryžiuočiai amžiams atgulė kapuos. Keitės laikai, dygo bajorai, Lenkėjo kraštas, papročiai, kalba, Pamynė bočių palikimą ponai, Lietuvoje stiprėjo baudžiava. Atėjo Rusija valdinga, Pavergė kraštą caro kariauna, Lietuviškas raides ištrynė, Uždėjo duokles su lažo našta. Lietuvių kaimus budino šviesuoliai, Mokė vaikus skaityti ir rašyt, Caro žandarai persekiojo uoliai, Nepajėgė daraktorių sutrypt. Senas lietuviškas elementorius, Ir pasišventę, drąsūs knygnešiai, Lietuviška kalba ir raštas, Tik jų dėka išliko papročiai. Praūžė pasaulinis karas, Praėjo daug kareivių vokiečių, Atkūrė Lietuvos valstybę Taryba su Smetona šiuo aktu: „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nariai Pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.“ „Kiekvienam lietuviui patriotiška giesmė" (2011m.)