Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Suklastoti skiepų tyrimai klaidina visuomenę

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu mūsų visuomenėje netyla diskusijos apie skiepus. Vis garsiau kalbama apie jų tariamą žalą ir vis aršiau užčiaupiami tie, kurie ryžtasi kalbėti apie skiepų naudą.

Moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" šių metų spalio mėnesio numeryje buvo publikuotas straipsnis, kuris sugriovė mitą apie skiepus ir jų daromą žalą sveikatai. Straipsnyje argumentuotai paneigiama, jog tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepas gali sukelti autizmą, smegenų išsivystymo sutrikimą, kuris lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.

Panika dėl skiepų ne naujiena pasauliniame kontekste

Šiuo metu mūsų visuomenėje netyla diskusijos apie skiepus. Vis garsiau kalbama apie jų tariamą žalą ir vis aršiau užčiaupiami tie, kurie ryžtasi kalbėti apie skiepų naudą. Žiniasklaida neatsakingai besisvaidydama ne faktais, o nuomonėmis, formuoja tėvų požiūrį į skiepus tikslingai pasėdama abejones jų sąmonėse. Panika dėl skiepų anokia naujiena pasauliniame kontekste, ji prasidėjo dar 1998 m., kai Didžiosios Britanijos medicinos žurnalas „Lancet" publikavo dr. Andrew Wakefieldo tyrimo duomenis, tvirtinančius, kad tarp tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepo bei autizmo gali būti koks nors ryšys. Ši publikacija paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje neskiepyti vaikų, taip vadinama, gyvąja vakcina (t.y. MMR vakcina) ir taip neapsaugoti jų nuo pavojingų ligų.

Medicinos visuomenę sukrėtusiam bei tėvus klaidinusią nuomonę suformavusiam gydytojui gastroenterologui atimta licencija

Dr. A.Wakefieldas savo tyrime nustatė, kad minėtoji vakcina gali didinti žarnų sienelių pralaidumą, todėl toksinai patenka į kraują ir sukelia tam tikrą limfmazgių uždegimą, kepenų bei smegenų pažeidimus. Šie simptomai buvo įvardyti kaip naujas sindromas – autizmas. Praėjus dvylikai metų po viešai paskelbtų tyrimo rezultatų tame pačiame moksliniame žurnale „Lancet" išspausdintas pranešimas: „Po Jungtinės Karalystės Bendrosios medicinos tarybos darbo grupės 2010 m. sausio 28 dienos sprendimo paaiškėjo, kad kai kurie 1998 m. Wakefieldo atlikto tyrimo duomenys yra klaidingi, priešingai nei ankstesnio tyrimo duomenys. Pirma, tyrėjų teiginiai, kad „vaikai buvo įtraukiami į tyrimą be atrankos", kad tyrėjai gavo vietos etikos komiteto leidimą, yra melagingi. Todėl mes išbraukiame šį tyrimą iš publikacijų sąrašo". Medicinos visuomenę sukrėtęs bei tėvus klaidinusią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefieldas, atlikdamas tyrimą, pažeidė profesinę etiką. Jungtinės Karalystės Bendrosios medicinos tarybos 2010 m. gegužės 24 d. nutarimu jam buvo atimta gydytojo licencija, leidžianti verstis medicinos praktika.

Advokatai, atsakingi už vakcinos bylą, asmeniškai sumokėjo A.Wakefieldui daugiau kaip 400 tūkstančių eurų už melagingo tyrimo duomenų paviešinimą

Po pranešimo pradėjo aiškėti ažiotažą sukėlusio tyrimo detalės. Didžiosios Britanijos laikraštis „Sunday Times" pranešė, kad prieštaringai vertinamame tyrime dalyvavo 12 tiriamųjų. Kai kurie iš 12 tėvų, kurių vaikai dalyvavo Wakefieldo tyrime, buvo rasti per Jungtinės Karalystės advokatą, ruošiantį bylą prieš vakcinos gamintojus. Tam, kad Karališkoji Laisvoji Ligoninė, kurioje dirbo A.Wakefieldas, gautų 55 tūkst. eurų iš Jungtinės Karalystės Teisinės pagalbos valdybos (dabar teisėta Paslaugų komisija), kad užmokėtų už minėtąjį tyrinėjimą. Po publikacijos „Sunday Times", tyrimų ėmėsi Jungtinės Karalystės Bendrosios medicinos taryba. A.Wakefieldas ir du jo kolegos, straipsnio, publikuoto „Lancet" medicinos žurnale bendraautoriai, buvo kaltinami netinkamu profesiniu elgesiu, nesąžiningumu. 2006 m. gruodį paaiškėjo, kad advokatai, atsakingi už vakcinos bylą, asmeniškai sumokėjo A.Wakefieldui daugiau kaip 400 tūkstančių eurų už tokio tyrimo duomenų paviešinimą. Analizuojant tyrimo detales paaiškėjo, kad atliekant tyrimą, negautas ligoninės etikos komiteto leidimas, o gydytojas A.Wakefieldas, neturėdamas reikalingos pediatro kvalifikacijos, atliko invazines procedūras vaikams. Vėliau kiekvienam vaikui buvo sumokėta po 5 eurus už gydytojui pristatytą kraujo mėginį, reikalingą tyrimui.

Naujausi tyrimai parodė, kad skiepijimas gyvąja vakcina nedaro jokios įtakos vaikų, sergančių autizmu, raidai

Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikti keturi tyrimai, paneigę teiginį, kad tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepas sukelia autizmą. Vieną iš jų 2002 m. atliko Brent Taylor su bendradarbiais. „British medical journal" medicinos žurnale publikuoti tyrimo duomenys, kurie atskleidė, ar skiepijimas gyvąja vakcina (tymai, kiaulytė ir raudonukė) yra susijęs su žarnos problemomis ir daro įtaką vaikų, sergančių autizmu, raidai. B.Taylor išanalizavo 473 (1979–1998 metais gimusius) autizmu arba į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Mokslininkė tyrė skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnį ir jų amžių, kai buvo nustatyta diagnozė. Nustatyta, kad skiepytų vaikų, kurie serga autizmu, procentinė dalis nesiskyrė nuo skiepytų šia liga nesergančių vaikų. Be to, amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų nenustatyta. Galiausiai po skiepijimo MMR vakcina praėjus dviems, keturiems arba šešiems mėnesiams, autizmo simptomų vaikams neatsirado. Kitą panašų tyrimą 2001 m. atliko Natalie Smithas. Jo duomenis publikavo žurnale „Journal of the Americam Medical Association". Gavus rezultatus, paaiškėjo, kad padidėjęs vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, skaičius visiškai nesusijęs su padidėjusiu MMR vakcinos vartojimu. Tokias pat išvadas 2001 m. paskelbė ir Hershel Jick.

Didelės apimties tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkričio mėn. buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine" žurnale. Maždaug šešerius metus tirta apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje (gimusių nuo 1991 m. sausio iki 1998 m. gruodžio). Po lyginamojo tyrimo nerasta sąsajos tarp amžiaus skiepijimo metu, laiko nuo skiepijimo arba skiepijimo datos ir autistinio sutrikimo pasireiškimo. Autizmo pasireiškimo dažnumas tarp skiepytųjų MMR vakcina ir neskiepytųjų buvo toks pat.

Pasak moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" straipsnį apie nepagrįstą paniką dėl autizmo publikavusios Jolitos Čepulionytės, parengti tokį straipsnį ją įkvėpė kolegos pranešimas mokslinėje konferencijoje. „Pati buvau girdėjusi mitą, kad skiepai gali būti siejami su autizmu, tačiau konferencijos metu išgirdau, kaip ir kodėl jis gimė. Fenomenas, kad vienas moksliškai netikslus straipsnis gali išjudinti mokslinę bendruomenę ir neigiamai paveikti visuomenę, šiandieniniame kontekste pasirodė itin aktualus", – sakė J.Čepulionytė.

Nuotrauka: 123rf.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt