Ilgasis penktadienis knygų mugėje buvo kupinas įvairiausio tipo renginių – susitikimų su skirtingų žanrų, šalių rašytojais, tačiau ne ką mažesnę auditoriją pritraukė ir diskusijos, vykusios Litexpo parodų rūmų forume. Viena iš jų – „Techniniai sumanymai ir kultūra. Ar galutinis žodis vis dar priklauso jos (technikos) šeimininkui – kūrėjui, eksploatuotojui?“, buvo skirta žmonėms, besidomintiems naujųjų technologijų pasauliu bei menu, kultūra.
Forume vykusioje diskusijoje dalyvavo kultūros, meno atstovas filosofas, kultūrologas Stasys Mostauskis bei du technologinės sferos atstovai – VU profesorius Saulius Gudas ir KTU mechanikos fakulteto docentas Audrius Jutas.
Nors technologijos ir kultūra iš pirmo žvilgsnio atrodo bemaž nesuderinamos, tačiau, kaip teigė savo knygą pavadinimu „Technologiniai sumanymai ir kultūra“ pristatęs KTU daktaras docentas Rolandas Bartkus, šiuolaikiniame pasaulyje kultūra (menas) ir technologijos tampa neatsiejamu dalyku. Būtent dėl šios priežasties renginio metu akcentuota susikalbėjimo tarp šių skirtingų specialybių atstovų svarba.
Knygos autorius, pradėjęs paskaitą, užsiminė apie tai, kad Lietuva, sekdama tokių išsivysčiusių užsienio šalių kaip Japonija ar Vokietija pavyzdžiu, pradeda suvokti vaizduotės ir kūrybos svarbą technologijų pasaulyje, ima spręsti pagrindines kultūros problemas, esą bet kuris technologinis ar inžinerinis modelis netenka prasmės, jei neturi aiškiai suformuluotos bei išvystytos idėjos.
Šiuolaikinių technologijų pasaulis, kaip ir mūsų protas, paremtas dvejetainės sistemos principu – jį sudaro kultūrinė ir technologinė pusės. Šiandien technikos šeimininko – kūrėjo sukurtas produktas netenka prasmės, jei žmogui jis nėra reikalingas. Pasak Antuano de Sent Egziuperi, norint išmokyti žmones statyti laivus, reikia juos išmokyti ilgėtis jūros. Šis teiginys įrodo, jog technologijoms kurtis reikalingas jų poreikis visuomenėje.
Diskusijos metu tiek technologijų, tiek humanitarinių mokslų atstovai Rolando Bartkaus įžvalgas knygoje vertino teigiamai. Anot diskusijos dalyvių, šią knygą galima vadinti ambicingu projektu – autorius joje kelia klausimus ir kartu ieško atsakymų. Tokiu būdu inicijuojamas laisvas mąstymas, atveriamos erdvės kūrybai ir fantazijai – galimybei išauginti savyje kažką naujo.
Taip pat diskusijos metu pastebėtos svarbiausios naujųjų technologijų spragos – priklausomybių, ekonominių nusikaltimo rizika. Todėl labai svarbu, kad žinias apie tam tikrus technologinius sumanymus gautų tik moralios asmenybės. Šiuo atveju būtų galima teigti, kad technologiniai sumanymai turėtų priklausyti jų sumanytojams, o ne plačiąjai visuomenei.
Pagrindinis R.Bartkaus kūrinio tikslas – įvairius požiūrius sujungti į vieną visumą, atrasti technologijų ir kultūros/visuomenės sąsajas ir transformacijas bei įvardinti technikos poveikį žmogui. Diskusijos metu kalbėjimas apie technologijų pasaulį buvo lyginamas su pasakojimu apie mūsų santykį su pasauliu ir kitais žmonėmis. Būtent tokiu principu remiasi žmogaus suvokimas apie technologines idėjas – nuo artefakto iki dvasinės sumanytojo tikrovės.
Pasak VU profesoriaus Sauliaus Gudo, tokio tipo knyga yra svarbi kiekvienam, nes mes visi esame technologijų kūrimosi proceso dalis. Kartu su technologijų sparta atkeliauja ir skuba – šiandien dažnai pritrūksta reikiamų sąvokų įvertinti kaip greitai keičiasi informacija, tačiau žvelgiant giliau suvokiama, kad reikšmingai idėjai gimti reikalinga kiekvieno mūsų pagalba. Ši knyga – svarbus žingsnis kultūros ir technologijų „nesusikalbėjimo“ problemų sprendime.
