Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tėvų santuoka. Ar ji turi reikšmės vaikų gerovei?

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tarp vaikų, kurie auga su susituokusiais biologiniais tėvais, ir tarp tų vaikų, kurių tėvai nėra oficialiai įregistavę santuokos yra daugybė skirtumų.

Išanalizavus įvairius tyrimus ir apžvelgus jų duomenis patvirtinta, kad geriausi psichikos sveikatos ir gerovės rodikliai yra tų vaikų, kurie auga su abiem biologiniais susituokusiais tėvais, nei vaikų, kurių tėvai gyvena neįregistravę oficialios santuokos, yra vieniši arba šeimoje yra patėvis /pamotė.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais industrinėse šalyse kartu su vykstančiais gyvenimo būdo pokyčiais kinta ir šeimos struktūra. Mažėja vaikų, augančių pilnose šeimose su abiem biologiniais ir susituokusiais tėvais. Vis dažniau vaikus augina nesusituokę ar vieniši tėvai arba šeimos su patėviais/pamotėmis. Kintant šeimos sampratai, kai santuoka yra pagrįsta vyro ir moters sąjunga, kuriamos naujos alternatyvos šeimos koncepcijos. Vis daugiau vaikų gimdo nesusituokusios moterys, dažnos ir nesantuokinės bendro gyvenimo formos.

Dėl vedybų, skyrybų ir vaisingumo pokyčių žymiai išaugo vienišų motinų skaičius. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Giedrės Širvinskienės, šiandien visuomenėje kyla daug diskusijų dėl santuokos reikalingumo, daugėja vaikų, kurie auga tik su vienu iš tėvų. „Mane nustebino, kad yra tiek daug skirtumų tarp vaikų, kurie auga su susituokusiais biologiniais tėvais ir tarp tų vaikų, kurių tėvai nėra oficialiai įregistavę santuokos. Apžvalgos rezultatai parodė, kad santuoka itin svarbi vaikų gerovei ir santykių su tėvais kokybei. Panašu, kad santuoka ne toks dalykas, kuris gali išeiti iš mados, nes ji padeda užtikrinti geresnę vaikų psichinę sveikatą“, – sakė tyrimų apžvalgą atlikusi mokslininkė.

Antroje XX a. pusėje Lietuvoje dominavęs tradicinis šeimos modelis, pasižymintis ankstyvomis santuokomis ir maža nesusituokusiųjų dalimi, XX a. paskutiniajame dešimtmetyje pasuko į naują šeimos modelį, pasižymintį vėlyvomis santuokomis, didele nesusituokusiųjų dalimi bei šeimos/partnerystės formų įvairove. Nors Lietuvoje šeima keičiasi labai sparčiai, ji dar gerokai skiriasi nuo Vakarų šalių ir tebeturi tradicinio modelio bruožų. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje su abiem tėvais gyvena apie 80 proc. vaikų.

Ankstyvoji vaiko aplinka, kurią vaikui suteikia tėvai, daro didelį poveikį beveik visiems raidos aspektams – nuo kūdikio sveikatos ir adaptacijos po gimimo iki vaiko pasirengimo mokyklai. Šeimos struktūra turi didelę įtaką vaiko patyrimui, mokslo pasiekimams ir gyvenimo gerovei. Šeimos nesutarimai, tėvų išsiskyrimas, pakartotinės santuokos ar partnerystė bei vienišų mamų/tėvų šeimos dažnai siejamos su neigiama įtaka vaikams.

Tyrimai, lyginantys vaikus, augančius su abiem tėvais, ir vaikus, augančius su vieniša mama arba šeimoje su patėviu/ pamote, rodo, kad su abiem tėvais augantys vaikai turi mažiau elgesio problemų, geriau bendrauja su tėvais, geresni kognityvinai gebėjimai, geresnė psichinė sveikata. Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama palyginti emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais, rezultatai parodė, kad vaikams iš nepilnų šeimų būdingesni emocijų ir elgesio sunkumai.

Atlikti tyrimai, kuriuose šeimos struktūra vertinama atsižvelgiant į tai, ar pora gyvena santuokoje, rodo, kad vaikai, augantys su abiem biologiniais susituokusiais tėvais, pasižymi geriausiais sveikatos, pažangumo ir gerovės rodikliais nei visose kitose šeimų tipuose. Ilgalaikis 10500 darželinukų ir jų šeimų tyrimas parodė, kad nesantuokoje gyvenančių tėvų vaikai pasižymėjo mažesniais gabumais, jų savikontrolė mažesnė nei susituokusių tėvų vaikų, nors nerasta skirtumo tarp jų liūdnumo ir vienišumo jausmų. Tėvų santuokos skirtingą poveikį vaikams iš dalies paaiškina demografiniai skirtumai bei šeimos santykiai. Nustatyta, kad nesantuokiniai ryšiai susiję su dažnesnėmis skyrybomis, didesniu poros santykių nestabilumu, kuris daro įtaką tiek vaiko gebėjimams, tiek elgesiui. Palyginus su susituokusiomis poromis, nesusituokusioms poroms būdingas žemesnis išsilavinimas, mažesnės pajamos.

Nepilna šeima dažnai laikoma didžiausios rizikos šeimos struktūra. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas ilgalaikis 18 tūkst. vaikų tyrimas. Palyginti trys šeimų tipai – nepilna šeima, susituokusių ir ne santuokoje gyvenančių biologinių tėvų šeimos, nustatyta, kad nepilnos šeimos (nepriklausomai nuo to, ar išsituokę, našliai ar visą laiką vieniši) vaikai (5-15 metų) turėjo maždaug du kartus daugiau psichikos sveikatos sutrikimų simptomų nei kitų dviejų šeimų tipų vaikai.

Tad tyrimai rodo, kad šeimos struktūra turi didelę įtaką vaikų gerovei ir psichinei sveikatai.

Vienareikšmiškai vertinti šeimos struktūros įtaką sudėtinga, nes vaikų psichinę sveikatą lemiančios priežastys yra kompleksinės, o įvairūs rizikos veiksniai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, tai, kad pilnų biologinių šeimų vaikai yra sveikesni, galima aiškinti tuo, jog vaiko blogą sveikatą gali nulemti tėvų skyrybos, kita vertus, tėvų santykiai šeimoje ir šeimos aplinka gali lemti vaiko sveikatos blogėjimą. Įvairūs tyrimai parodė, kad geriausia psichinė sveikata yra vaikų, augančių šeimoje su abiem susituokusiais biologiniais tėvais, o didžiausią psichinės sveikatos riziką patiria vienišų motinų vaikai.

Eriko Ovčarenko / 15min.lt nuotr.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt