Norėčiau papasakoti savo vakarykštį skaudų įvykį, kuris galbūt būtų pamoka ir kitiems žmonėms, kurie parduoda butus. Esu pedagogė, pati auklėju jaunąją kartą, mokinu teisingai žvelgti į gyvenimą ir nepamiršti pagarbos vienas kitam. Žiūriu per televiziją įvairias laidas, kuriose rodomi vaizdai, kaip žmonės sprendžia tarpusavio problemas iki kraštutinumų ir pamanau, kad tai surežisuota. Tačiau vakarykštis mano įvykis parodė, kad tai vyksta tikrovėje.
Susiruošiau parduoti butą per nekilnojamo turto agentūrą. Jie surado pirkėjus ir atvedė juos į mano parduodamą butą. Būsimieji pirkėjai labai greitai susidomėjo šiuo butu ir jau kitą dieną skubino buto pardavimo reikalus. Tačiau jie mums nesuteikė būtinos informacijos, kad butą perka ne grynaisiais, o imdami kreditą iš banko. Mes turėjome ilgai laukti, kol bankas buto pirkėjams suteiks kreditą. Dėl šio ilgalaikio laukimo, aš negalėjau pirkti sau naujojo buto.
Kai bankas man pervedė pinigus uz butą, aš kartu su buto pirkėjais įforminau pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią iki spalio 31 dienos turėjau teisę gyventi savo parduodamame bute. Tačiau naujieji buto savininkai pateikė pretenziją, kad aš turėjau išsikraustyti, kai gavau į sąskaitą pinigus. Nuo tos dienos jaučiau spaudimą. Aš negalėjau taip greitai susirasti sau laikinojo būsto, o paprašę naujų pirkėjų, kad leistų dar prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį pagyventi dvi savaites savo sename bute, jie paprašė nuleisti parduodamo buto kainą. Kai sulaukėme šio atsakymo, stengėmės spalio mėnesio paskutines dienas atlaisvinti butą. Dirbome iki vėlumos, todėl dar liko gyvūnas ir keli daiktai.
Atvažiavę spalio 31 dienos ankstų rytą į savo senąjį butą pasiimti likusių daiktų ir perduoti naujiems buto savininkams buto dokumentus ir raktus, pamatėme pravirus langus. Nesupratome, kas vyksta. Priėję prie buto durų pamatėme, kad spyna yra pakeista. Į butą buvo savavališkai įsilaužta pirkėjų su policijos pagalba, nesurašius dokumento apie paliktus mūsų daiktus. Aš iškviečiau policijos pareigūnus, laiptinės seniūną ir dar kelis liudininkus. Atvykus policijai nustebau, kad šioji, kuri turi būti nešališka ir įvertinti įvykusią situaciją, ji nesiklausė mano paaiškinimo, kad įsibrovė į mano butą anksčiau laiko ir neleido pasiimti likusių daiktų ir gyvūno. Galbūt bute buvo likusių vertingų daiktų, pinigų, už kuriuos dabar niekas negali atsakyti.
Aš, kaip buvusi buto šeimininkė, turėjau teisę pirma įeiti į butą ir tinkamai jį priduoti. Tačiau nei policija, nei naujieji gyventojai manęs neįleido. Pareiškė, kad aš čia nesu pageidaujama. Tik po ilgų diskusijų, lydima policijos pareigūno, aš susirinkau paskutinius daiktus. Be to, pirmieji įėję naujieji savinnkai mane apkaltino, kad aš neva apgadinau buto grindis, kurios buvo dėtos prieš devynerius metus, ir išsinešiau vonios praustuvą, kuris pagal pirkimo - pardavimo sutartį nėra paliekamas bute. Aš nuvažiavau į policijos komisariatą ir parašiau paaiškinimą dėl šio įvykio.
Taigi, liūdnas vaizdas, jeigu Lietuvoje atvykę policijos pareigūnai leidžia įsibrauti į kito žmogaus butą nesuradę senų buto šeimininkų. Aš juk atvykau priduoti butą spalio 31 dieną ne vėlai vakare, o ryte, apie vienuoliktą valandą. Tai kas būtų nutikę, jeigu aš būčiau atvykusi vakare? Norėjosi paklausti naujų buto savininkų, ar jiems negėda pradėti naują gyvenimą šiame bute taip skandalingai ir gėdingai. Taip pat norėčiau palinkėti jiems pajausti tokį patį „malonumą“, kaip pajaučiau aš. O policijos paregūnams linkiu ir toliau taip „teisėtai“ vykdyti savo pareigas.
Ikrauk.lt skaitytoja
