Prieš 40 metų iš JAV atvežtas į Europą, o prieš dešimtmetį pasiekęs Lietuvą ir jau įsišaknijęs socialinio darbo lauke, profesinių santykių konsultavimo metodas – supervizija pradėtas taikyti ir Lietuvos švietimo sistemoje. Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ dėka, 2011 metais 360 mokytojų visoje Lietuvoje jau turėjo galimybę superviziją išbandyti ir įvertinti.
Anot Lietuvos profesinių santykių konsultantų (supervizorių) asociacijos pirmininko Žilvino Gailiaus, dažnai sakoma, kad mokytojai yra „sunki auditorija“, atseit, jie jau viską moka ir dabar tiktai moko kitus, o patys mokytis nebenori. Tačiau supervizuodami patyrėme, kad tai netiesa. Mokytojai ir administracijos darbuotojai nori mokytis. Jie siekia naujovių ir keičia. Jie rūpinasi savo darbo kokybe, myli savo darbą, mato jo prasmę, turi profesinį identitetą, profesinę savimonę. Jie yra tie, kurie padeda ir kitoms visuomenės grupėms priimti ir įveikti laikmečio iššūkius.“
Dėl daugelio priežasčių mokytojas nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, pasipriešinimu, įtampa, konfliktais, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso ir jo savijauta, ir darbo rezultatai. Gebėjimas spręsti konfliktines situacijas ir išbūti įtampose yra vienas svarbesnių mokytojo gebėjimų, palaikant bendradarbiaujantį santykį su kolegomis, mokiniais ir mokinių tėvais. Supervizija ir padeda ugdytis šį gebėjimą.
Supervizija - tai laikas sau ir tikram susitikimui su kitu, tai mokymasis suteikti ir priimti paramą iš kolegų. Tai galimybė per santykius geriau pažinti save, savo galią ir savo ribas; suvokti, jog tas ribas galima praplėsti. Tai mokymasis kalbėti taip, kad būtum suprastas ir kad suprastum kitus, neskubėti vertinti, skirti laiko išklausymui. Tai puiki proga, atsitraukus nuo darbinės kasdienybės, pažvelgti į savo situaciją iš įvairių perspektyvų ir, priklausomai nuo asmeninio noro ir pasirengimo, ją keisti...
Ugdymo plėtotės centras šiuo metu renka dalyvius naujam supervizijų ciklui.
