Esu 17-metė ir noriu papasakoti apie gyvenimą vaikų globos namuose. Gyvenimas - septynių stygų gitara, šešios groja skausmu ir tik viena džiaugsmu...
Visada džiaugiausi ir buvau laiminga, kai šalia savęs turėjau šeimą, kuri manimi rūpinosi bei paguosdavo ir padėdavo kai būdavo sunku, bet... Gyvenimas - nenuspėjamas. Viskas pradėjo verstis ,,aukštyn kojom", kai mano mamos ir tėčio santykiai pradėjo birti. Grįžus iš mokyklos niekas nepaklausdavo:
-Ei, kaip tau sekėsi? Ar viskas gerai? - tačiau tai buvo noras, o gal tik mažos mergaitės svajonė.
Tėtis pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį. Su mama išsikraustėme gyventi kitur, pas patėvį. Ten mano gyvenimas virto dar didesne "katastrofa". Mamai tapau nereikalinga, atstumta, patėvis prieš mane kiekvieną dieną keldavo ranką. Nieko nesinorėjo tik tūnoti vienai kambaryje ir laukti šilto apkabinimo. Nors nuotaikai praskaidrinti būtų tikusi ir nuoširdi šypsena, bet ir tos sulaukti buvo labai sunku..
Tokios pasekmės mane nuvedė iki Vaikų globos namų. Kita aplinka, draugai, naujas gyvenimas be tėvų. Kildavo ir pačios blogiausios mintys, nes nieko neturėjau šalia, bėgo laikas.. Kol šalia manęs atsirado draugė Rūta, kuri buvo visada šalia, kai būdavo sunku ar gera. Ji parodė, kad turiu eiti tolyn ir įrodyti sau ir kitiems, kad nors ir gyvenu vaikų namuose, bet galiu pakeisti savo gyvenimą linksmais prisiminimais, savo svajonėmis.
Daugumai draugių ir draugų pavydėjau, kad jie turi nuostabius tėvus, tačiau dauguma jų nemokėjo jų vertint. Jie nesuprato, kad tėvai - gyvenimo dalis. Supratau, kad niekas kitas tik aš galiu nulemti savo ateitį, supratau, kad be mokslų aš nieko nepasieksiu. Tai supratusi, pradėjau dar labiau stengtis dėl savo pažymių ir del savo ateities.
Nors ir esu be tėvų, užtat turiu draugus, savo globos auklėtojas, kurios supranta ir visada yra šalia, su jom niekada nebūna liūdna, aš su jom galiu pasišnekėti, pasitarti. Tačiau visiems aišku, kad jos man niekada neatstos tikrosios tėvų šilumos.
Tad esu visiems dėkinga, kurie parodė gyvenimo šviesą, kurios viena būčiau tikrai nepamačius.
