Lietuvos valdininkai toliau vengia atsakomybės ir delsia mokėti ES paramą, skirtą vėjo, saulės, hidroenergetikai vystyti. Kai kurie pareiškėjai ES paramos lėšų negauna jau daugiau nei keturis mėnesius. Žaliosios energetikos projekto vystytojų duomenimis, šiuo metu žemės ūkio ministras yra patvirtinęs paramos teikimą keliolikai tokių projektų, bet juos baigę ar bebaigiantys įgyvendinti rengėjai jau kurį laiką negauna pagal paramos sutartis jiems priklausančių lėšų.
„Viską darėme pagal taisykles, bet valdininkai kratosi atsakomybės ir visaip bando išvengti paramos išmokėjimo. Mums lėšos turėjo būti pervestos dar rugsėjį, vadinasi, prieš 5 mėnesius, tačiau pinigų nesulaukiame iki šiol. Nuostoliai auga kasdien, juk tokie projektai greitai neatsiperka", - sako bendrovės „Eglitana" vadovas Gytis Radžiūnas.
Nacionalinė Mokėjimo Agentūra (NMA) dar 2011 m. birželio mėnesį pasirašė sutartį dėl daugiau nei 1 mln. Lt ES paramos lėšų išmokėjimo vėjo elektrinei statyti su UAB „Eglitana". Bendrovė pastatė vėjo elektrinę, pradėjo gaminti ir pardavinėti elektros energiją ir paprašė NMA išmokėti paramos lėšas. Lėšos pagal sutartį turėjo būti pervestos rugsėjo mėnesio pradžioje, tačiau jos paramos gavėjo taip ir nepasiekė: parama vėluoja jau penktą mėnesį.
„Paramos sutartis pasirašę, tačiau paramos nesulaukiantys, pareiškėjai nebegali toleruoti tokių valstybės tarnautojų veiksmų. Nesuprantamas tiek ŽŪM, tiek ir Energetikos ministerijos neapsisprendimas. Pareiškėjai paramos sutartis ir kitus reikalavimus įvykdė: investavo savo pinigus, pastatė elektrines, kurios sėkmingai veikia, tačiau institucijų vadovai, turintys priimti sprendimus, ir toliau ieško priežasčių, kaip neišmokėti paramos. Elgiamasi neprofesionaliai, ignoruojama ar nesugebama išspręsti tokio principinio klausimo. Mano manymu, ši situacija kelia pagrįstų abejonių, ar valstybės tarnautojai savo pareigas atlieka sąžiningai bei laikosi įstatymų, ar valstybės tarnautojai nepamiršo konstitucinio principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms", - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
Valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama net 5 mėnesius, bet toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais ja pasinaudoti.
„Situacijos aplinkybės ignoruojamos: nebandoma išspręsti susidariusios problemos, nepagrįstai delsiama, negana to, dar siekiama imtis veiksmų, kurie ateityje užkirstų kelią žaliosios energetikos vystymuisi", - sako Saulius Pikšrys, Lietuvos Vėjų elektrinių asociacijos vadovas. Šiuo metu ES paramų, susijusių su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, Vyriausybei priėmus teikiamą aprašą, ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti.
2009 ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos". Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Su tuo nesutikę pareiškėjai laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo.
