Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybinė ligonių kasa: ar viską žinote apie kompensuojamuosius vaistus?

Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Sakoma, kad nuoširdus juokas ir ilgas miegas yra geriausi vaistai gydytojo knygoje. Vis dėlto žmonės susiduria su daugybe ligų, kurioms nugalėti to nepakanka – reikia ne tik...

Sakoma, kad nuoširdus juokas ir ilgas miegas yra geriausi vaistai gydytojo knygoje. Vis dėlto žmonės susiduria su daugybe ligų, kurioms nugalėti to nepakanka – reikia ne tik didelių ligonio ir medikų pastangų, bet ir lėšų vaistams ar kitoms medicinos priemonėms įsigyti. Tik akis į akį su liga susidūręs žmogus susimąsto, kiek iš tiesų kainuoja gydymas ir vaistai, o apdraustieji arba apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, sužino apie kompensuojamuosius vaistus ir susiskaičiuoja, kad didelė kainos dalis ar net visa kaina yra kompensuojama. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų bei kitų medicinos priemonių įsigyti gali tik tie asmenys, kuriems juos išrašo šeimos gydytojas ar specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje paslaugų teikimo sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis.

Vaikų pulmonologė Daiva Žilėnienė, dirbanti Vilniaus miesto Antakalnio klinikinėje ligoninėje, teigia, kad kompensuojamieji vaistai yra būtini, siekiant tinkamai kontroliuoti ligas. „Viena iš kvėpavimo sistemos ligų, kurios gydymui būtini kompensuojamieji vaistai – bronchinė astma. Šie vaistai yra brangūs, tad pacientams už juos mokėti visą kainą būtų sudėtinga, - įsitikinusi D. Žilėnienė. – Kompensuojamuosius vaistus skiriame atlikę tyrimus, sprendžiame, ar reikalingi antibakteriniai preparatai. Šiuo metu dėl gero vaistų kompensavimo Lietuvoje vaikų kvėpavimo sistemos ligas galima kontroliuoti labai gerai“.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį kompensuojamiems vaistams ir kitoms medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta kiek daugiau nei 6 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 331 mln. litų. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį receptų buvo išrašyta 2,6 proc. mažiau, o kompensavimui išleista 312,8 mln. litų.  Prognozuojama, kad per visus 2012 m. suma turėtų išaugti iki 650 mln. litų.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį apsidraudę pacientai išleido beveik 81 mln. litų priemokoms, o tai –gerokai mažiau, nei to paties laikotarpio PSDF biudžeto lėšomis apmokėta dalis. Vieno recepto vidutinė priemoka buvo 13,2 lito.

Be kompensavimo būtų sunku

VLK Kompensuojamųjų vaistų skyriaus vedėja Kristina Garuolienė skaičiuoja, kad 2011 m. net 1,17 mln. pacientų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. „Daugiausiai kompensuojamųjų vaistų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės: per 2012 m. pirmąjį pusmetį pastaruosius vartojo net 75 proc. pensinio amžiaus moterų ir 66 proc. vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikėjo 28 proc. vaikų, 19 proc. darbingo amžiaus moterų bei 16 proc. vyrų“, – teigia K. Garuolienė.

„Jeigu vaistai nebūtų kompensuojami, sunkiai įstengtume jų nusipirkti iš pensijų, kurias su vyru gauname. Per mėnesį turime išgyventi iš truputį didesnės nei tūkstantis litų sumos. Jeigu vaistų nekompensuotų, beveik visas pajamas abu su vyru turėtume skirti būtent jiems. Dabar už vaistus tereikia primokėti iki šimto litų per mėnesį“, – guodėsi ir džiaugėsi vilnietė pensininkė Ona.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį daugiausiai PSDF biudžeto lėšų buvo išleista vaistams hipertenzijai (68 mln. Lt), cukriniam diabetui (44,3 mln. Lt), astmai (16,3 mln. Lt), šizofrenijai (13,1 mln. Lt), išsėtinei sklerozei (12,8 mln. Lt), priešinės liaukos piktybiniams navikams (10,5 mln. Lt), glaukomai (9,6 mln. Lt) ir lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C (8,4 mln. Lt) gydyti.

Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama

Į 2012 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašyta 1850 vaistų, iš jų  405 vaistus galima įsigyti be priemokos. Šių metų Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne yra 962 medicinos pagalbos priemonės, iš jų 61 medicinos priemonę taip pat galima įsigyti be priemokos.

Kompensuojama gali būti 50, 80, 90 ar net visas 100 proc. vaisto bazinės kainos (plačiau apie bazinę kainą – www.vlk.lt).

Jeigu pradėtume skaičiuoti, kiek pinigų išleistume susirgę ir neturėdami sveikatos draudimo, kai visą vaistų kainą tektų mokėti patiems, ir kiek vis dėlto sutaupome apsidraudę bei galėdami įsigyti kompensuojamus vaistus, nustebtume. Didžiajai daliai sunkiomis ligomis sergančių žmonių vaistai būtų neįperkami. Susidūrus su liga, patiriami patys blogiausi išgyvenimai, skausmas ir neigiamos emocijos, taigi, bent jau didelės vaistų kainos neapsunkina būsenos dar labiau.

Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, mėnesio gydymo kursas injekciniais vaistais kainuoja beveik 1000 litų. Šiai dienai visa ši suma yra kompensuojama 100 proc. ir pacientams primokėti nereikia. Susirgusiems hepatitu C, injekcinių vaistų mėnesio gydymo kaina siekia beveik tris tūkstančius litų, tačiau žmogui tereikia primokėti ne daugiau kaip 5,15 lito per mėnesį, kadangi draudimas kompensuoja visą likusią vaistų kainą. Išsėtinė sklerozė, lėtinis inkstų nepakankamumas, onkologinės ir onkohematologinės ligos – tai dar keletas sunkių bei „brangių“ ligų, kurių gydymui skirti vaistai yra kompensuojami 100 proc. Jeigu nebūtų kompensuojama, žmonės būtų priversti per mėnesį ligos gydymui išleisti iki 12 000 Lt, o kartais net daugiau.

Jauna moteris iš Zarasų pasakoja, kad artimam šeimos nariui susirgus onkologine liga, vilčių pasveikti beveik nebuvo. „Pirmiausia, žinojome, kad tai grėsminga liga, kurios gydymas sudėtingas ir brangus. Mūsų pajamos mažos, tad tokios pinigų sumos gydymui nepavyktų susitaupyti. Sužinoję, kad ligos gydymas ir vaistai yra 100 proc. kompensuojami, viltis atsirado, - teigia zarasietė. – Jau dvejus metus džiaugiamės gavę visus reikalingus vaistus, įveikę ligą ir pradėję naują gyvenimą“.

Skirtingos to paties vaisto kainos?

Gydytoja pulmonologė J. Žilėnienė sako, kad, susidūręs su liga, žmogus neturėtų spėlioti, kurį vaistą pasirinkti, kai to paties pavadinimo, bet skirtingų gamintojų vaistų kainos skiriasi. Visą reikiamą informaciją jam turi suteikti vaistą skiriantis gydytojas arba vaistininkas.

Naudinga žinoti, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, gamina įvairūs gamintojai, suteikdami jiems skirtingus pavadinimus. Šių vaistų kainos taip pat skirtingos, tačiau iš analogiškų vaistų visada galima pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė. Pagal dabar galiojančią tvarką vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. VLK atkreipia dėmesį, kad monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o sąrašo apačioje rikiuojasi brangesnieji. Prie kiekvieno vaisto nurodoma vaisto kaina vaistinėje, kompensuojama kainos dalis (jei tai kompensuojamasis vaistas) ir paciento priemoka.

Be to, kaip teigia K. Garuolienė, galioja ir patvirtintas vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Jame dabar 55 pavadinimų vaistai. Tai antibiotikai, kraujospūdžiui mažinti, skausmui malšinti, širdies veiklai gerinti skirti ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemokos mažiausios.

Svarbiausia žinoti kuo daugiau, ir, jei esate apsidraudę, neišleisite daugiau nei būtina.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt