Kol moksleiviai svajoja apie studentiškai laisvą ir nevaržomą gyvenimą bendrabučiuose, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) bendrabučiuose gyvenantys studentai jokio džiaugsmo nepatiria.
Nauji administratoriai ir problemos it iš gausybės rago
2012 m. sausio 1 d. VGTU bendrabučių administravimą į savo rankas perėmė UAB „Economus". Pirmieji valdymo mėnesiai įmonei buvo sunkūs, o atpirkimo ožiais tapo studentai: kai už langų snigo ir termometro stulpelis laikėsi virš -20, šalo menkai šildomuose kambariuose ir maudėsi po šaltais dušais, porą savaičių gyveno be interneto. Iš pradžių VGTU Studentų atstovybės (SA) prezidentas Dionis Martsinkevichus bandė į viską vertinti teigiamai ir raminti studentus: „Galbūt įmonei sudėtinga, nes perėmė administruoti bendrabučius, su kuriais niekada nedirbo." Deja, praėjo jau beveik penki mėnesiai, ir situacija negerėja.
Turniketai: nei į bendrabutį, nei iš jo
VGTU bendrabučių studentai kasdien susiduria naujomis problemomis, kai tuo tarpu senosios dar nėra išspręstos. Paprastas duris pakeitę modernūs turniketai (elektroninės durys) dažnai užstringa, todėl studentai negali nei patekti į bendrabučius, nei išeiti iš jų.
Pirmo kurso Kelių ir Geležinkelių inžinerijos studentas Gvidas Stasytis mano, kad turniketai nėra bloga mintis „filtruoti" žmones. Daugeliui gyventojų šis įrenginys pridaro daug problemų vien todėl, jog pro jį negalima praeiti su negabaritiniais daiktais. „Norint prasinešti baldus ar pan. dienos metu gal ir nėra didelė problema, nes tuomet dirba administratorius, kuris gali atrakinti šalia turniketo esančias duris. Tačiau administratorius dirba tik iki 16 val. ir jo kabinetas yra pirmame bendrabutyje (Saulėtekio al. 25), kaip elgiasi kitų bendrabučių gyventojai net nenumanau" - svarsto G. Stasytis. Vaikinui pritaria ir savo baimėmis dalinasi jau trečius metus bendrabutyje gyvenanti Geodeziją ir kartografiją studijuojanti Gintarė Juodytė: „Grįžusi į bendrabutį, savaitgalio pabaigoje dažnai baiminuosi, kad tuose turniketuose užstrigsiu su didele taše. O jei šalia nieko nebus (nei kitų studentų, nei budėtojų) tai ir sėdėsiu tame tarpe. Juokinga, bet graudu. Na, pliusas turbūt tas, kad į bendrabuti bet kas neįeis".
Pastovėti lauke už durų, norint patekti į bendrabutį - menka problema, palyginus su tuo, kad kartais tenka vėluoti į paskaitas, atsiskaitymus, darbą... G. Juodytė pasakojo: „Porą kartų vėlavau į paskaitas, bet ne dėlto, kad turniketas buvo užstrigęs, o todėl, kad prie jo buvo didelę eilė. Tai dabar reikia išeiti anksčiau į paskaitą, kad nevėluotum. O dėstytojams juk nepasakysi, kad pavėlavai į kokį nors atsiskaitymą dėl to, kad prie turniketo susidarė didelė eilė. Karta, užstrigus turniketams, buvo įjungti avariniai įėjimai, tad tą naktį į bendrabutį galėjo patekti bet kas".
Nėra pagalbos, nes administratorius miega?
Įmonė „Ekonomus" administruoja keturis bendrabučius. Jiems prižiūrėti yra paskirtas tik vienas administratorius, turintis raktus, kuriais gali atrakinti visų bendrabučių avarinius išėjimus. Pasak Kelių ir Geležinkelių inžinerijos studentas G. Stasyčio, didžiausios problemos prasideda pasibaigus administratoriaus darbo laikui (nuo 8 iki 16 val.). „Tuomet studentai, norintys pasivažinėti dviračiu ar grįžtantys su dideliais daiktais (architektūrą studijuojantys studentai su brėžiniais ar maketais) turi kreiptis i durininką, kuris vienas prižiūri keturis bendrabučius. Galbūt dėl to dar negirdėjau, jog kam nors buvo pavykę jį prisikviesti, nors administruojančios įmonės atstovai teigė, jog esant reikalui patekti pro duris, esančias šalia turniketo, šio žmogaus teks laukti iki 10-15 min." - pasakojo bendrabučio gyventojas.
Bendrabučio administratorius - asmuo, kuris turėtų būti visiems pasiekiamas, bet, deja, dažniausiai sunkiai surandamas... Vieno UAB „Ekonomus" valdomo bendrabučio studentai pasakojo vieno šeštadienio istoriją: „ Į Saulėtekio al. 25 esantį bendrabutį buvo kviečiama policija, tačiau, jiems atvykus, studentams patiems teko sugalvoti, kaip policininkus įsileisti, nes budinčiojo nebuvo galima rasti. Taip pat paskambinus bendruoju gedimų registravimo telefonu buvo pasakyta, kad budėtojas pirmame bendrabutyje bus tik 6 val. ryto. Nors vėliau paaiškėjo, kad budėtojas tiesiog miegojo bendrabučio administratoriaus kabinete".
Pirštų skenavimas kelis kartus per dieną
Didelė dalis lietuvių su pirštu skenavimu susiduria tik darydamiesi pasus, keliaudami ar nusikaltę. VGTU bendrabučių studentams pirštų skenavimas - kasdienybė. „Pro turniketus galima patekti pasinaudojus magnetinę kortele arba pirštų antspaudu. Į vieną pusę galima praeiti tik vieną kartą, tad neturintiems magnetinių kortelių nuskanavus pirštą ir netyčia prasukus vartus, kiltų didelės problemos" - turniketų veikimo principus aiškino G. Stasytis.
UAB „Ekonomus" pradėjus rinkti pirštų antspaudus, įdiegiant šią technologinę inovaciją, studentai sukilo. Viena iš aktyviausių priešininkių buvo G. Juodytė: „.Buvau viena iš pirmųjų aiškinusi, jog tai yra teisiškai nelegalus dalykas. Pasiskambinusi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją sužinojau, kad UAB „Ekonomus" pradėjo rinkti pirštų antspaudus dar negavusi leidimų. Tebūnie naujos technologijos ir visa kita. O jei aš susipjaustau netyčia tą pirštą, tai jo juk ir nepraskanuos, nes piršto pagalvėlė jau nebeatitiks visų griovelių, arba stovėsiu keliolika minučių ir brauksiu pirštą, arba niekur ir neišeisiu.. Pirštų antspaudo nedaviau. Pasiėmiau kortelę, kuri veikia puikiai. O tie, kuria skenuoja pirštus, vargsta, nes ne visada iš pirmo karto nuskaito."
Svečiai visada ir be ribų, arba kai nuostatos prasilenkia su realybe
Kai bendrabučius valdė VšĮ „Saulėtekio būstas", visą parą kiekviename bendrabutyje dirbdavo po budėtoją. Jie prižiūrėdavo tvarką, įleisdavo svečius ir atlikdavo kitus reikalingus dalykus: nuo pagalbos iki pabarimo. Kontroliuodavo ir svečių skaičių: kiekvienas ne bendrabučio gyventojas jam turėdavo palikti asmens dokumentą, kurį išeidamas pasiimdavo.
Kai bendrabučių administravimą perėmė UAB „Economus", pasikeitė ir svečių priėmimo tvarką. Anot bendrabučio gyventojo G. Stasyčio, dėl kortelių atsiradimo, į bendrabutį galima prasivesti neribotą kiekį žmonių, ir jie bendrabutyje gali praliesti kiek tik nori laiko. Vaikinas pasakojo, kaip tai padaryti: „Viskas vyksta taip: nusiskanuoji kortelę, praeini pro vartus, nuskanuoji kortelę iš kitos vartų pusės, prasuki tuščius vartus ir perduodi kortelę žmogui, esančiam kitoje vartų pusėje. Ir taip kiek tik nori kartų."
Trečius metus bendrabutyje gyvenanti G. Juodytė stebėjosi UAB „Ekonomus" sąlygomis, kurios prasilenkia su realybe:
„Pagal apgyvendinimo sutartį "VI. Kitos sąlygos. 23. PASLAUGŲ GAVĖJUI draudžiama gyvenamosiose patalpose apgyvendinti trečiuosius asmenis, šeimos narius ar kitus asmenis." Vadinasi, leisti bendrabutyje permiegoti savo šeimos nariams, giminaičiams ar draugams yra draudžiama.
Apie trumpalaikį svečių įėjimą: "III. Bendrabučių priežiūros ir tvarkos užtikrinimas. 17. Į bendrabučius svečiai įleidžiami tik pateikus prašymą nuo 6 iki 23 val. bendrabučio gyventojai prašymus Administratoriui pateikia darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. prašyme nurodoma, kokiame kambaryje lankysis svečias, kuriuo metu, taip pat nurodoma, kad bendrabučio gyventojas garantuoja, jog svečias laikysis bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių. Pateikus minėta prašymą, svečiui išduodama įėjimo kortelė, kurią bendrabučio gyventojas turi grąžinti ne vėliau kaip per vieną dieną po svečio apsilankymo. Taip pat bendrabučio gyventojas prašymo pateikimo metu informuojamas apie bendrą tvarką ir jos nesilaikymo pasekmes. Bendrabučio gyventojas turi teisę, raštu informavęs administratorių, atšaukti svečio įėjimo kortelės galiojimą."
Mergina mano, kad UAB „Ekonomus" sutartyje keliamos sąlygos - tik laiko gaišimas. Be to, tai beveik kalėjimas, nes draugus galima įsivesti tik parašius prašymą administratoriui. Kaip jau minėta, vienas administratorius prižiūri keturis bendrabučius. Jeigu lietingą dieną užsuka draugė arbatos - reikia jos paprašyti palaukti už durų ir bėgti į kitą bendrabutį, rašyti prašymo, kad nori į svečius užeiti draugė... Dėl šių sudėtingų sąlygų studentai beveik kasdien linkę „laužyti" sutartį, net G. Juodytė teigia: „Pati draugus įleidžiu praskanuodama kelis kartus savo kortelę, nes eiti pas administratorių (kuris irgi ne visada būna) ir rašyti prašymą - laiko švaistymas. Buvo tokių atvejų, kuomet draugai ne iš Vilniaus atvažiavo manęs aplankyti jau po administratoriaus darbo pabaigos. Tai aš turėjau ką sakyt: „Sorry chebra, neįleisiu nieko be admino žinios"? Juokinga."
Miglė Narkevičiūtė
