Gal aš kiek susinervinęs šiuo metu, bet šis faktas mane šokiravo. VGTU bendrabučio apsauginiai yra surinkę didžiosios dalies gyventojų pirštų atspaudus, nuotraukas, telefono numerius, vardus, pavardes, elektroninio pašto adresus. Jie turėtų užtikrinti visų šių duomenų saugumą ir nenutekėjimą, kad jie liktų privatūs ir ne vieši. Tai net gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Bet kaip yra iš tikrųjų? Šiokia tokia istorija:
Viskas prasidėjo nuo to, kad „užlūžusios durys“ ir vartai pabodo visai. Nenuskaito pirštų atspaudų, tą procedūrą reikia kartoti keletą kartų, kol gali patekti į savo gyvenamąją vietą. Tai mano mergina Ingrida su dar dviem savo bendrabučio draugais nusprendė nueiti ir pasidaryti magnetines korteles. Taip greičiau ir patogiau. Kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo pas administratorių, kurio to metu nebuvo. Buvo tik jo kaip ir pavaduotojas ar kažkas panašaus, kas turėjo tuo metu priimti bendrabučių gyventojus.
Taigi jie trise užėjo pas administratorių, jo neradę, kalbėjosi su tuo asmeniu (kurį minėjau anksčiau) pasakė, kodėl atėjo. Visi susakė savo vardus ir pavardes. Kai Inga pasakė savo, tas asmuo ir sako: „Graži mergina, reikia numeriuką užsirašyti“. Po to jis pradėjo klausinėti, ar ji turi vaikiną ir pan.
Inga savo numerio nedavė. Bet tai nesutrukdė tam fruktui pasiimti jo iš sistemos. Ir kaip jūs manot? Penktadienį, balandžio 13-osios vakarą, apie 19 val., jis jai paskambino. Kai Ingrida atsisakė su juo kur nors nueiti, tas fruktas jai sako: „Tai gal kokių mergų numeriu gali duoti?“ Sulaukęs jos atsakymo, kad jis administracijoj dirba ir tegu pats prisirenka, tai vienintelis jo pasiteisinimas buvo toks, kad jis šiuo metu ne darbe...
Tai apie kokius mes duomenų saugumo užtikrinimus galime kalbėti? Kaip jie („Economus“) gali užtikrinti geras gyvenimo sąlygas bendrabutyje, jei jie net su savo personalu nesusitvarko...
Tikra nusivylusio Trolio istorija...
