Po daugiau nei septyniasdešimt metų išsisprendė Lietuvos ambasados klausimas Romoje. Vietoj senosios „Villa Lituania“ Lietuva gavo pastato Tibro pakrantėje aukštą. Tačiau ne visi žino, kad Romoje visus tuos dešimtmečius stovėjo ir kita „Villa Lituania“ – savo architektūra nenusileidžianti, o dydžiu ir lenkianti senąją ambasadą.
Kai kalbame apie Romą, o jos pačios, bent trumpai, čia neaptarti nepavyksta, mes kalbame apie trisdešimt keturis amžius nenutrūkstamo urbanistinio vystymosi. Tai slegia.
Taip, pačią itališką Romą slegia, kad čia kažkada buvo ta romėniškoji arba didingoji Roma. Šios dvi Romos nesutaria. Itališka Roma yra, pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių eisme nardančių motorolerių, kurie, kaip rašė vienas italų žurnalistas, siekia įrodyti, kad neįmanomybė pravažiuoti kokį objektą kiaurai yra ne fizikos dėsnis, o tik nuomonė. Kita dalis motorolerių sustatyti prie įvažiavimų su draudžiančiu sustoti ženklu. Kai kurie iš jų, atrodo, ten stovi jau trisdešimt metų. Tai niekam neįdomu. Dauguma aistringai kalbasi telefonu apie tai, ką valgyti vakarienei.
Ta kita Roma yra Koliziejus, Forumas ir kiti nesuskaičiuojami imperiniai griuvėsiai, išsibarstę itališkame casino, žodyje, kuris reiškia ne kazino, o specifinį, išskirtinai itališką chaosą. Tarp šių dviejų Romų nėra nieko bendro, o vienintelė jungtis, esanti abejose Romose tuo pat metu – vokiečių ir amerikiečių turistai, kuriems abu šie vienas kitu mintantys urbanistiniai dariniai yra vienodai jaudinantys.
Taigi, šio reiškinio viduje, netoli svarbaus didingosios Romos objekto – San Giovanni in Laterano bazilikos, iš tų trisdešimt keturių amžių čia prastovėjusios jau maždaug šešiolika, yra ir tas svarbus lietuviškas akcentas, daug įdomesnis už naująją Lietuvos ambasadą.
Kelias minutes pėsčiomis paėjus nuo metro stotelės Re di Roma (o ten, beveik trijų milijonų mieste, tėra vos dvi metro linijos – metro kasti sunku – vis atsimušama, tarkime, į kokią dviejų tūkstančių metų senumo pirtį, o pirtis romėnai mėgdavo), iki Via Tuscolana, o ten pamatome du bokštus, du simetriškus pastatus, vienas nuo kito atskirtus siaura pietietiško stiliaus gatvele.
Abiejų bokštų viršūnės papuoštos nuo gatvės aiškiai matomu Lietuvos herbu – Vytimi. Pastatai atrodo prabangiai, tiktų net ir didingajai Romai, nors jos tikrasis centras pasilieka už maždaug pusvalandžio pėsčiomis.
Lietuvos herbo atsiradimo istorija čia tokia: tik pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, Amerikos lietuvis prelatas A. Briška nupirko šiuos pastatus, ir 1946 m. čia buvo įkurta Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegija, ruošusi kunigus – tai, kas jau praktiškai nebuvo įmanoma Stalino užgrobtoje Lietuvoje. Per kolegijos gyvavimo laikotarpį čia jau paruošta daugiau negu 150 kunigų.
Šiandien viename pastate vis dar įsikūrusi minėtoji kolegija, o priešais esančiame identiškame – svečių namai, kur registracijoje su jumis kartais pasisveikina itališkai, o kartais – lietuviškai. Erdviame vestibiulyje ant sienos lankytojams prieš akis – Lietuvos žemėlapis ir knygos – lietuviškai ir itališkai – apie Lietuvą, Vilnių ir Romą.
Pačios kolegijos pastato antrame aukšte įsikūrusi prabangi salė, papuošta kruopščiu etninės Lietuvos žemėlapiu per visą sieną ir LDK simbolika. Sekmadienio rytais, po pamaldų, pastate esančioje koplyčioje, kolegijos rektorius monsinjoras Petras Šiurys kavos į minėtąją salę pasikviečia Romos lietuvius ir Lietuvos diplomatijos atstovus – ir itališko casino apsuptyje, amžinajame mieste, valandai susikuria geriausių lietuviškos išeivijos tradicijų ratas – nieko bendro neturintis su liūdnai pagarsėjusiomis lietuvių bendruomenėmis Londone ar Norvegijoje, neseniai sulaukusioms karikatūros britų „The Independent“.
Taigi, čia neoficiali Lietuvos reprezentacija yra tokia, kokios Italijos sostinėje kitoms šalims nesukuria ir daug didesnės jų ambasados. Aplinka – ramus ir tvarkingas, nors ir itališkas „Žaliakalnis“, nors už neilgo pasivaikščiojimo pėsčiomis prasidėtų padriko itališko Metropolio, bazilikų ir imperinių griuvėsių konfrontacija.
Tačiau tų aplinkinių tvarkingų gatvių veide dominuoja, kaip pasakytų paprasti praeiviai, „collegio lituano“ – lietuvių kolegija.
