Kaip žinia, bet kokio miesto, tuo labiau – valstybės sostinės – veidas yra ten, į kur atvyksta kitų miestų svečiai, svečių valstybių turistai, delegacijos darbo ar komercijos reikalais, išvyksta ar atvyksta užsienio delegacijos ir pan. t.y. oro uostas, geležinkelio ar autobusų stotis.
Dažnai tam tikroje spaudoje, ypatingai prieš rinkimus, pasirodo straipsniai apie nuolat gražėjantį, europietišką, vos ne pretenduojantį tapti pačiu patraukliausiu Europos miestu ir jo nepakartojamu vadovu. Deja, tikrovėje yra kitaip. Jau kaip taisykle tapo tai, kai pastarsis miesto vadovas visuomenės dėmesį nukreipia viena kryptimi, bet tai reiškia, kad žiūrėti reikia priešinga kryptimi. Pvz. jei deklaruojama, kad visuomeninio transporto važiavimas pigs, išvertus žmoniškaja kalba reiškia brangimą. Tas pats su šildymu, taksi paslaugomis ir visose kitose gyvenimo srityse.
Jei deklaruojama, kad miestas tvarkomas ir yra „nepaprastai“ tvarkomas, žmoniškaja kalba reiškia betvarkę...
Taip yra tvarkoma teritorija ne tik prie Vilniaus miesto geležinkelio stoties...
