„Žinau viską" profesionali žurnalistė Ingrida Jotkaitė
Vakare naršydama internete pažvelgiau pro langą į naktinį Vilnių ir, prisipažinsiu, užplūdo nostalgija. Karts nuo karto pravažiuojančio automobilio gausmas priminė kylančius lėktuvus, šviestuvai - nušviestus traukinių bėgius, o miesto šviesos - naktinį grįžimą iš draugo ledo ritulio treniruočių. Trumpiau tariant, prisiminiau praeitą vasarą, kurią teko praleisti Vokietijoje.
Vokietija kaip magnetas traukia gero gyvenimo ieškotojus iš įvairių šalių, o aš gavau galimybę būtent čia paviešėti. Norėdamas pažinti šalį, turi joje nors šiek tiek pagyventi, jog pajustum tikrąjį kultūros skonį bei atspalvį. Nori sužinoti, kokį skonį pajutau aš? Ogi saldų ir šviesų, žinoma, su tam tikrais prieskoniais bei spalvomis.
Kad visa tai pajustum, nebūtina apsigyventi Berlyne, užtenka pagyventi Merfeldene, Heseno žemėje, kur netoliese esantis Frankfurto tarptautinis oro uostas leidžia stebėti ir, žinoma, išgirsti, kaip kas minutę leidžiasi ir kyla lėktuvai, o čia pat virš kiemo bėgiais lekiantys greitieji traukiniai kas penkias minutes nutraukia tylos minutę, leisdami pasijusti veiksmo sūkuryje. Ir visa tai už dyką!
Yra dar vienas būdas, kaip sutaupyti savo pinigėlius. Tai - apsipirkinėjimas. Nors transportas ir pramogos - gerokai brangesni nei Lietuvoje, drabužiai, batai, aksesuarai, grožio priemonės bei maistas - pigesni. Turbūt esi girdėjęs apie merginas, kurios skrenda savaitgaliui su tuščiu lagaminu į Vokietiją, o grįžusios namo, suka galvas, kur sudėti visas tas „šmutkes". Kiti žmonės elgiasi racionaliau, pasikliaudami čia gyvenančiais artimaisiais ar pro šalį važiuojančiais draugais, prašo nupirkti kavos, cukraus, šampūno, dušo želė ir viso kito, kas Lietuvoje, deja, kainuoja brangiau ir pagal kainą neatitinka tikrosios pirkinio kokybės.
Kadangi miestų tyrinėjimas dažniausiai prasideda miesto centre, visų pirma reikia įvertinti atstumus nuo vieno objekto iki kito, nes tai, kas žemėlapyje pavaizduota kaip pora žingsnių, realybėje gali pasirodyti visai kitaip. Troleibusų ar autobusų stotelę rasti paprasta, bet kiekvienas pasivažinėjimas tau kainuos apie 2-3 eurus, tad geriausia iš anksto išsiaiškinti, kokie lankytini objektai yra vienas šalia kito.
Žinoma, jeigu tavo kišenę vis dėlto spaudžia pinigai, visada gali užsukti į vieną iš Frankfurto am Main centro gatvių, kuriose mirga tokie pavadinimai, kaip D&G, Armani, Gucci, Prada ir kiti pasaulį užkariavę vardai. Einant tokia gatve, norisi kuo greičiau prieiti jos galą, nes spindinčių vitrinų kerai, tau gali atsieiti sočią vakarienę su šeima, nieko neperkant. Užėjus į tokį „Boutique" prie tavęs prieina maloni konsultantė, kuri pasiūlys taurę šampano, vyno ar kavos su saldainiais. Atrodo svetingai, ar ne? Tačiau išeidamas turėsi susimokėti 30-100 eurų ar net daugiau už paprasčiausią taurę šampano. Tačiau jei esi pasiruošę pirkti „Rolex" firmos laikrodį, kainuojantį tiek pat, kiek Lietuvoje yra vertas padoraus dydžio žemės sklypas, nesijaudink, čia niekas šampano nepasiūlys, nes turėsi pats paskambinti parduotuvės savininkui, kuris pirmiausiai atvažiavęs tau atrakins parduotuvę, kad galėtum iš arčiau apžiūrėti būsimą pirkinį. Savaime suprantama, turėsi padengti ir savininko patirtas išlaidas. Tad tavo teisė rinktis, kokiose parduotuvėse apsipirkinėti.
Tiesa, yra nusistovėjusios tam tikros pažiūros, pavyzdžiui: lietuviams gerai žinoma parduotuvė „Takko Fashion" Vokietijoje - turkų lankomiausia apsipirkinėjimo vieta, į kurią tik retas vokietis teužsuka. Klausi kodėl? Atsakymas paprastas - vokiečiai vertina kokybę, o turkai - žemą kainą.
Vokietiją prieš tris dešimtmečius „atrado" turkai, kai vokiečiai ėmė vengti nekvalifikuoto darbo. Dabar čia gyvena beveik septyni milijonai turkų ir jų srautas nesibaigia. Deja, pastarieji nuo vokiečių skiriasi kaip diena nuo nakties. Turkams trūksta vokiško punktualumo, mandagumo bei kultūros. Pirmą savaitę jaučiausi netgi nejaukiai, kai einant gatve, iš už tvoros išlindęs visai nepažįstamas žmogus su tavimi pasisveikina bei nusišypso. Bet prie gero priprantama greitai, tad ir dabar Lietuvoje pasigendu lašelio mandagumo. Vokietijoje neįmanoma neprašnekti vokiškai. Gatvėje, parduotuvėje su tavimi nuolat sveikinasi, normalu, kad ir pats pradedi tai daryti. O kur dar radijas, televizija ir pati aplinka rėkte rėkia: netylėk!
Iki šiol mėgstamiausios emigrantų iš Lietuvos šalys buvo Anglija ir Airija. Tačiau šiemet daugiamilijoninę darbo rinką atvėrė ir Vokietija. Tačiau ir praeitais metais nestigo norinčių įsidarbinti. Čia jau keturiolikmečiai pradeda uždarbiauti. Jiems leidžiama dirbti 2-3 dienas per savaitę, pasibaigus pamokoms. Vieni iš jų nešioja paštą, kiti padeda darbuotis prekybos centruose. Nors Vokietijoje vidurinių mokyklų ir gimnazijų švietimo lygis nėra itin aukštas, tačiau vaikai jau nuo aštuntos klasės privalo atlikti praktiką, kuri trunka apie tris savaites. Vaikai turi susirasti darbą toje srityje, kurioje ketina dirbti ar studijuoti ateityje. Nors Lietuvos moksleivius ypač slegia mokslai, turime pripažinti, jog mūsų šalyje trūksta praktikos. Juk kai užmeti akį į darbo skelbimus - visi reikalauja darbo patirties, tad turime suprasti, jog diplomas rankoje - anaiptol ne viskas.
Gera prisiminti tai, kas sukelia šypseną veide, ir tikrai norėtųsi sugrįžti ten, kur niekam nevalia vėluoti, o ore tvyro pakantumo bei mandagumo jausmas visiems, tačiau ar ilgam grįžti - laikas parodys.
Daugiau informacijos gali rasti užsukęs į Vokietijos ambasados Vilniuje tinklalapį http://www.wilna.diplo.de/. Daugiau apie Vokietijos kultūrą ir kalbos mokymosi galimybes Goethe instituto puslapyje: http://www.goethe.de/ins/lt/vil/ltindex.htm. Praktinė informacija apie Vokietiją: http://www.eurodesk.lt/keliauk/country/74. O čia gali pasižiūrėti filmuką apie Vokietiją: http://eurodesk.netzcheckers.net/m612708519_400.html#137dcf4a31a00a679f446c8ed32525a7.
Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
