Šiomis dienomis Lietuvoje vieši tarptautinės korporacijos „Hitachi“ prezidentas Hiroaki Nakanishi su jį lydinčių kolegų grupe. Aukšto svečio vizito tikslas – aptarti galimybes investuoti į naują Visagino branduolinę jėgainę. Įtemptoje darbotvarkėje H. Nakanishi rado laiko ir aplankyti Vilniaus universitetą. Čia korporacijos prezidentas susitiko su mokslo reikalų prorektoriumi prof. habil. dr. Jūru Baniu ir tarptautinių reikalų prorektoriumi doc. dr. Rimantu Vaitkumi. Garbingiems svečiams buvo surengta ekskursija į VU biblioteką ir Šv. Jonų bažnyčios varpinę.
Susitikime J. Banys pažymėjo, kad tai, jog H. Nakanishi rado laiko apsilankyti Vilniaus universitete, yra VU svarbos pripažinimas. Pasakodamas garbingiems svečiams apie Vilniaus universiteto istoriją, mokslo reikalų prorektorius ypač pabrėžė, kad nuo pat įsteigimo VU buvo lyderiaujantis mokslo ir švietimo centras regione. Šiandien, po daugelio sudėtingų istorinių vingių, Vilniaus universitetas vėl siekia užimti šią poziciją.
H. Nakanishi domėjosi VU tarptautiškumo lygiu. Jam buvo įdomu sužinoti, kiek studentų užsieniečių atvyksta studijuoti į Vilniaus universitetą, su kokiais užsienio universitetais VU yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis. Ypač malonu H. Nakanishi buvo išgirsti tai, kad Vilniaus universitetas bendradarbiauja net su keliais Japonijos universitetais.
Vilniaus universitetas aktyviai domisi branduolinės energetikos perspektyvomis Lietuvoje. Prieš kelerius metus VU Fizikos fakultetas pradėjo rengti branduolinės energetikos ir fizikos specialistus, kurie, baigę mokslus, galėtų dirbti naujoje atominėje elektrinėje Visagine. VU mato daug bendradarbiavimo su „Hitachi“ korporacija galimybių. Ypač vertingas toks bendradarbiavimas būtų, jei minėta korporacija taptų strateginiu naujos branduolinės jėgainės projekto investuotoju.
Nuotraukos:
1. VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil dr. J. Banys garbingus svečius kvietė apžiūrėti VU biblioteką.
2. H. Nakanishi pasirašė VU garbės svečių knygoje.
3. Svečiai VU Dižiajame kieme grožėjosi didinga VU ansamblio architektūra.
V. Naujiko nuotr.
