Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VU TVM prof. Arvydas Paškevičius: „Kinijos ir JAV nesantaikos priežasčių reikia ieškoti praeityje“

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose.

Pietų Korėjos sostinėje Seule posėdžiavę Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių atstovai daugiausiai dėmesio skyrė finansinės krizės pamokoms aptarti ir išvadoms padaryti, o visą pasaulį dominanti valiutų karo tema taip ir liko beveik nepaliesta, konkretūs sprendimai nepriimti.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjo profesoriaus Arvydo Paškevičiaus, pasirašytuose dokumentuose Kinijai yra numatyti abstraktūs įsipareigojimai, kuriais norima sumažinti Kinijos eksportą ir padidinti vidaus vartojimą.

Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose.

VU TVM prof. A.Paškevičius JAV ir Kinijos nesantaikos priežasčių siūlo paieškoti praeityje. „Juk nuo 1994 metų iki 2005 m. vidurio Kinijos juanis buvo susietas su JAV doleriu. Nuo 2005 metų juanio kursas yra kintantis, – primena prof. A.Paškevičius. – Jo silpnėjimas arba stiprėjimas yra reguliuojami taip, kad būtų užtikrintos maksimaliai palankios sąlygos Kinijos gamintojams eksportuoti savo produkciją“.

Per šių metų tris ketvirčius JAV iš Kinijos importas sudarė 264,2 mlrd. dolerių, o eksportas tik 62,97 mlrd. dolerių. Tokiu būdu užfiksuotas daugiau kaip 201 mlrd. dolerių deficitas.

Kinijos ir JAV konfliktas ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai sparčiai pradėjo augti JAV ir Kinijos prekybos balanso neigiamas saldo. JAV nuolatos kaltina Kiniją, kad ji dirbtinai yra sumažinusi juanio kursą. Kinų nuomonė kitokia ir jie vis primena, kad nuo tada, kai juanis buvo atrištas nuo dolerio, jo vertė pakilo daugiau nei penktadaliu. Šiuo metu už 1 JAV dolerį galima nusipirkti 6,6 juanius.

„Kinijos problema yra ta, kad didžioji gaminamos produkcijos dalis yra eksportuojam. Šalies viduje nepakanka mokių pirkėjų. Be to, gana daug įmonių priklauso užsieniečiams. Sumažėjus eksportui, o tuo pačiu ir gamybai, išaugtų bedarbystė, sumažėtų biudžeto pajamos ir kiltų socialinės problemos“, – paaiškina VU TVM prof. A.Paškevičius. Šiuo metu bedarbystė Kinijoje šiek tiek viršija 4 procentus.

Kadangi Lietuva yra pasaulio finansų sistemos dalis, valiutų karai paliečia ir mūsų šalies verslininkus. Didžiajai daliai šalies įmonių vis dar aktualūs lito ir dolerio kurso svyravimai. Dėl sumažėjusio dolerio kurso mūsų verslininkai patiria nuostolių, o esant teigiamam rezultatui susilaukia nepasitenkinimo iš savo partnerių, kurie nukenčia dėl valiutų kursų pokyčių. Todėl pasaulyje vis dažniau taikomos įvairios draudimosi nuo valiutinės rizikos strategijos ir metodai. Pavyzdžiui, Lietuvos eksportuotojas, gaudamas pajamas doleriais, nuolatos patiria nuostolių, todėl norėdamas apsidrausti gali atitinkamai padidinti produkcijos kainą, tačiau rizikuoja, kad jo produkcija bus nekonkurencinga.

Esant tokiai situacijai, prof. A.Paškevičius siūlo įvertinti situaciją ir apsidrausti. „Pavyzdžiui, vienas iš būdų jei įmonė žino, kad po kurio laiko gaus 1 mln. JAV dolerių, tačiau įtaria, kad ši valiuta gali nuvertėti, tai bendrovė gali jau šiandien pasiskolinti tą milijoną dolerių ir šios dienos kursu pasikeisti į litus. Po kurio laiko gavusi dolerius įmonė grąžintų kreditą doleriais ir tokiu būdu išvengtų valiutinės rizikos“, – pataria VU TVM prof. A.Paškevičius, tačiau priduria, kad tai nėra universalus receptas, kuris galėtų būti taikomas visose verslo situacijose.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt