Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VU TVM prof. Arvydas Paškevičius: „Šiandien Europos šalys – pagrindinės TVF klientės“

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

„Iki šios krizės Europos šalims TVF nereikėjo, o ir jis labiau buvo susikoncentravęs į Afriką. Tarp šiemet gavusių paskolas yra daug Europos šalių. Tai Graikija, Lenkija, Airija, Ukraina, Rumunija. Graikijos paskola yra antra pagal dydį. Didesnę turi tik Meksika,“ – pastebi mokslininkas.

Jei TVF suteikia paskolą, tai ją dažniausiai lydi ne tik didelės palūkanos, bet ir griežti reikalavimai. „Lietuvos valdžia kitų metų biudžete yra numačiusi, planuoja 0,5 mlrd. litų deficitą. Argentinos krizės atveju TVF pareikalavo užtikrinti nulinį deficitą. Sunku pasakyti, ar Lietuvai pavyktų įgyvendinti šį reikalavimą. Paprastai tokiais atvejais nukenčia mažas pajamas gaunantys žmonės,“ – sako VU TVM prof. A. Paškevičius.

Labai dažnai kitas finansinės krizė etapas būna – socialinės problemos ir žmonių nepasitenkinimas. Būtent tai šiuo metu vyksta Graikijoje, kai paskolą suteikęs TVF pareikalavo sumažinti biudžeto išlaidas.

Prasidėjęs ekonominis sunkmetis Lietuvoje, prof. A. Paškevičiui priminė Argentinos ekonominę krizę, prasidėjusią 1999 m. „Sunkmečio pradžios scenarijus buvo identiškas. Lietuvoje, kaip ir Argentinoje, vietos valiuta buvo pririšta prie užsienio, kuri buvo pervertinta. Dėl to, kad valiuta buvo pririšta, nebuvo galima keisti kurso. Eksportas tapo itin brangus, o importas – pigus. Argentinos biudžetas nebepajėgė laiku padengti susidariusių skolų, buvo prarastas investuotojų pasitikėjimas, dėl kilusių socialinių problemų šalyje prasidėjo masiniai protestai, valdžia buvo priversta atsistatydinti. Lietuva sugebėjo laiku susiveržti diržus ir tai mus apsaugojo“, - Argentinos ir Lietuvos ekonomines krizes lygina VU TVM profesorius.

Pasak A. Paškevičiaus, kad ir kokia būtų krizė, kad ir koks būtų scenarijus ir sąlygos, reikia daugiau viešumo priimant tokius sprendimus. Visuomenė privalo žinoti, kokius sprendimus priima vyriausybė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt