Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VU TVM profesorius Stasys Kropas: „Visiškai išvengti finansinių krizių neįmanoma“

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva, po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi.

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva, po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi. Prasidėjusi JAV būsto paskolų rinkoje, ji išplito į daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektorių, o po to peraugo į šalių valstybės skolų krizę. Jos nepavyksta įveikti iki šiol. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Stasys Kropas.

Pasak jo, reformos dar tik pradedamos įgyvendinti, todėl dar labai sunku įvertinti, koks bus galutinis rezultatas. Šiuo metu siekiama didinti finansų institucijų ir rinkų skaidrumą, vadovų atsakomybę ir kapitalo pakankamumo reikalavimus. Taip pat kuriami ir diegiami krizių prevencijos ir valdymo mechanizmai, įvedami nauji finansų įstaigų veiklos reguliavimo ir priežiūros reikalavimai pasauliniu mastu. Tokias reformas inicijuoja G20 valstybių forumas, tačiau už įgyvendinimą yra atsakingos pačios valstybės. Vienos tai daro sparčiau, kitos – lėčiau. Dėl to ES šalyse gali kilti  problemų, nes išsikraipys bendra finansų rinka. Visos tos priemonės palaipsniui formuoja naują pasaulio finansų rinkų struktūrą.

„Manau, kad su šiomis žiniomis yra svarbu kuo greičiau supažindinti studentus, būsimus verslininkus, finansų specialistus, vadybininkus, kad jie geriau suprastų kaip formuojasi nauja sistema. Todėl nutariau paruošti specialų kursą „Nauja finansų rinkų architektūra“, kuris bus dėstomas VU TVM. Kurso metu daugiausia dėmesio bus skiriama naujai reguliacinei finansų rinkų aplinkai aptarti ir operacinių įgūdžių ugdymui. Šiuos klausimus planuojame nagrinėti naudodami bankų demonstracines programas, kuriose bus realūs rinkos duomenys ir operacinė technika“, - pasakoja VU TVM profesorius Stasys Kropas.

Pasak VU TVM profesoriaus, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, neblogai pergyveno krizę ir jai nereikėjo eikvoti viešojo sektoriaus pinigų, kad būtų išlaikytas finansų sistemos stabilumas. Krizės valdymo numatytos makroekonominės ir biudžeto konsolidavimo priemonės Lietuvoje buvo iš esmės teisingos, todėl ir dar sunkesnių krizės pasekmių pavyko išvengti.

„Buvo priimti labai svarbūs indėlių draudimo ir finansų sistemos stabilumo įstatymai, tačiau daugelio kitų reikalingų reformos priemonių įgyvendinimas vėluoja, todėl kai kurios rizikos rūšys nėra visiškai eliminuotos. Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje jau parengta finansų sektoriaus priežiūros reforma. Visos galios ateityje bus sukoncentruotos Lietuvos banke“, - sako VU TVM profesorius S. Kropas.

Vienokios ar kitokios krizės pasaulyje vyko ir anksčiau, tačiau nėra dviejų identiškų krizių − kiekviena jų turi naujų bruožų. Pasak VU TVM profesoriaus, pastarosios krizės priežastis buvo visas kompleksas veiksnių, tarp kurių labai stiprus buvo užkrato ir minios poveikis. Išmoktos pamokos gali tik sumažinti krizių tikimybę bei sušvelninti galimas neigiamas pasekmes, tačiau visiškai išvengti krizių neįmanoma.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt