Sako, kad esu labai graži - tikras šokoladas, turbūt todėl rugpjūčio mėnesį manimi susižavėjo žmonės, turėję tapti neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Nors ir bijojau, bet tuo pačiu džiaugiausi - juk pagaliau turėsiu namus ir šeimininkus! Turėsiu, ką mylėti, ką ginti, kam tarnauti ir kam atiduoti visą širdį. Kurį laiką gyvenau gerai - bandžiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, bandžiau įtikti šeimininkams. Na taip, iškrėčiau porą šunybių, bet juk taip norėjau tik pralinksminti savo žmones. Deja, pasidžiaugę manimi vos porą savaičių, suprato, kad šuniukas - tai ne žaislas. Šuniuku, pasirodo, rūpintis reikia! Staiga, net nesuprasdama, kaip visa tai nutiko, atsidūriau mašinoje, iš kurios, net nesustojusios, mane tiesiog išstūmė į gatvę. Kad jūs žinotumėt, kaip skaudėjo! Ne tiek kūnelį, kiek širdį. Verkiau visu balsu, bėgau paskui mašiną, maldavau priimti atgal, žadėjau būti pati geriausia ir nebekrėsti išdaigų. Bet manęs neišgirdo... Likau gatvėje - viena, siaubingai išsigandusi ir išduota jau antrą kartą.
Tuo metu mano graudžius verksmus išgirdo nuostabi moteris, kuri neliko abejinga mano skausmui ir parsivedė mane pas save. Labai bijojau, gūžiausi, nebenorėjau nieko net girdėti iš tų dvikojų, panašu, kad jie tik skaudinti moka... Kadangi geroji moteris gyvena nedideliame bute su šeima, vaikais bei savo augintiniais, manęs ilgai laikyti negalėjo, todėl įkurdino mane savo tėvelio namuose. Vyriškis, žinoma, norėdamas vien tik gero, padovanojo mane kiemo sargui, kuris išsivežė mane į gyvenvietę už Vilniaus. Deja, man ir vėl nepasisekė. Dar tą patį vakarą kažkokiu būdu atsidūriau vidury laukų - ir vėl viena bei palikta, jau trečia kartą. Geroji moteris, tarsi nujausdama kažką negero, atskubėjo manęs atimti iš to sargo. Taip vėl grįžau į Vilnių. Tuomet mane priglaudė šauni mergina, pas kurią šiuo metu ir glaudžiuosi.
Patyrusi tiek nesėkmių ir išdavysčių, nebegaliu iškart pasitikėti nauju žmogumi. Man reikia laiko ir kantrybės. Maldauju, būkit su manim kantrūs, ne iš gero gyvenimo tas mano atsargumas. Na o pripratusi, globėjos žodžiais, būnu nuostabi. Prisirišu prie man gerų žmonių ir dėl jų net nedvejodama galvą paguldyčiau. Savo žmogų ginsiu visą gyvenimą ir neleisiu nuskriausti nei jo, nei jo šeimos. Vyrų dar kiek prisibijau, moterys mane palenkia į savo pusę greičiau. Esu gana ramaus charakterio, nemėgstu daug dūkti, todėl tikčiau į kompaniją ramiam žmogui. Nors man dar tik 7 ar 8 mėnesiai, bet po visų nelaimių mano gyvenime,tiesiog nebemoku būti jaunatviškai nutrūktgalvišku ir žaismingu šuneliu. Tiesa, atsiminusi, kad visgi esu dar jauna šunytė, galiu sugraužti jūsų šlepetes J Bet tikiuosi, kad tai nebus kliūtis man pagaliau surasti Savo žmogų. Padėk man, dvikoji, dar kartą pajusti meilę ir patikėti, kad bent jau 4 kartas man bus sėkmingas...
-----------------------
Jei norite Pupą „įsidukrinti", skambinkite globėjai Julijai (861375476). Pupa bus dovanojama tik atsakingiems ir geriems žmonėms, sutinkantiems ją sterilizuoti.
