Romantiškos sielos žmogų burių ir vandens platybių harmonija veikia kaip psichoterapijos seansas. Skrodžiant burine laive marių ar jūros bangas pasimiršta kasdieniai rūpesčiai, gyja sielos žaizdos ir širdis prisipildo džiaugsmo. Diena ar savaitgalis, praleistas po burėmis, -- nuostabi proga nuvargintam žmogui atgauti jėgas ir sielos ramybę.
Rašytojas R. Rimštas rašė: "Aš nežinau, kas toks esi, Žmogau. Nežinau, nei kuo Tu vardu, nei koks dabar metų laikas. Nežinau, nei ką dabar veiki, - gal pureni dirvą, gal rašai eilėraštį. O gal stovi ant šėlstančios Jūros kranto ir kažkur tolumoje matai bangų blaškomą, vėjų draskomą burę? Nepavydėk - Jūros gyvenimas sūrymu pertekęs. Tačiau nekeik ir negailėk, - kiek akys užmato, nėra laimingenių už tuos, kurie dabar ten, po bure..."
Nedidelė grupelė prisiekusių buriuotojų iš Rusnės, Kintų ir Klaipėdos šv. Kalėdas nusprendė praleisti ant vandens užsiimdami savo didžiausiu pomėgiu -- buriuodami. Šv. Kalėdų rytą, tik prašvitus įgula vadovaujama tradicinės Kuršių marių venterinės burvaltės „Rusnietis" kapitono K. Laukevičiaus rinkosi Šturmų uoste, ruošė laivę ir išplaukė į Rusnę. „Tai buvo pačios nuostabiausios Kalėdos ant vandens" įspūdžiais po plaukimo dalinosi legendinės jachtos „Lietuva" kapitonas O. Kudzevičius.
