Miškų gaisrai daugelyje pasaulio regionų tampa dažnesni, intensyvesni ir trunka ilgiau. Didelę įtaką tam turi kylanti oro temperatūra, karščio bangos ir sausros. Gaisrų dūmuose esančios smulkiosios dalelės gali patekti giliai į plaučius ir kraujotaką, todėl didėja kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Oro srovės dūmus gali nunešti šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl oro kokybė blogėja ir toli nuo gaisro židinio. Miškų gaisrai vis dažniau vertinami ne tik kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip visuomenės sveikatos problema.
Vaizdo medžiaga: AP/Scanpix
