Santykių pradžia visada (arba beveik visada) nuspalvinta rožine spalva. Mylimasis atrodo pats tobuliausias, o santykiai su juo tokie nuostabūs, kad apie geresnius neįmanoma nė svajoti. Plevendama jausmų jūroje, spirgate iš nekantrumo, kada galėsite apsigyventi drauge ir mėgautis tarsi iš gausybės rago trykštančia meile.
Deja deja… vos susukus bendrą lizdelį, iš maišo netrukus pradeda lįsti dygios ylos. Netikėtai it žaibas trenkia suvokimas, kad jūsų partneris ne toks jau ir idealus. Kartais jis būna ir piktas, ir nepatenkintas, ir kojines mėto kur papuola ar klozeto dangčio nenuleidžia…
Būna ir taip!..
Interneto šmaikštuoliai labai taikliai pastebėjo, kaip per kelerius metus pasikeičia vyro požiūris į žmoną.
Ji sunegalavo.
Pirmaisiais santuokos metais vyras: „Ak, brangioji, tu čiaudi?! Vaje, kad tik nebūtų kas nors rimta. Tuoj pat vežu tave į ligoninę. Čia tau turbūt nepatogu? Štai tau gėlyčių. Štai atvežiau vakarienę iš tavo mėgstamo restorano...“
Antraisiais metais. „Brangioji, sergi? Tuoj išvirsiu arbatos ir nubėgsiu į vaistinę. Tu tik nesirūpink, vakarienę pasigaminsiu pats!“
Penktaisiais metais: „Ko taip plėšaisi, jei sergi? Suplauk indus, išmaudyk vaiką ir eik į lovą. Aš pavalgysiu kavinėje.“
Dešimtaisiais metais: „Paskalauk gerklę, ar ką! Per tą tavo kosulį negaliu užmigti!“
Na, o kalbant rimtai… Per ilgus santuokos metus iš tiesų būna visko: ir smagaus juoko, ir karčių ašarų, ir aistros pliūpsnių, ir neapykantos žaibų… Svarbiausia nepasiduoti, vos pūstelėjus pirmajam nesantaikos vėjeliui. Kuo šeima daugiau išgyvena drauge, tuo ji tampa tvirtesnė.
Psichologai pastebėjo, kad daugiausia skyrybų įvyksta per pirmuosius trejus santuokos metus.
Pirmieji metai
Pirmasis ir, ko gero, pats audringiausias santykių išbandymas. Nusileidus iš rožinės padangės į žemę, ištinka šokas. Regis, viskas klostosi ne taip, kaip tikėjotės, o partneris atskleidė tikrąjį veidą, kuris nė kiek nepanašus į tą, kurį regėjote per pasimatymus.
Pirmosios metinės ne veltui vadinamos popierinėmis. Popierius greitai plyšta… Lygiai tas pats ir dėl santuokos. Ji tokia trapi ir nepatvari. Su partneriu reikia išsiaiškinti tiek daug dalykų, pasidalyti įtakos sferomis, apšlifuoti aštriausius charakterio kampus.
Kad ir kokie konfliktiški metai buvo, jei jūs vis dar kartu – tai jau didelis pasiekimas. Pirmųjų metinių proga esate verti iššauti paties prabangiausio šampano kamštį ir pasidžiaugti, kad tikra meilė nugali viską.
Antrieji metai
Jei per pirmuosius metus dar neišvarėte vienas kito iš proto nesibaigiančiomis pretenzijomis, antrieji metai dažniausiai atneša jau kiek mažiau audrų. Jau žinote, kas šeimoje yra kas, kam priklauso nešti šiukšles, o kas plauna indus. Dabar šeimos laimė jūsų rankose. Dirbkite, mylėkitės, džiaukitės vienas kitu, bet nepamirškite, kad santuoka dar labai netvirta… Ją reikia puoselėti ir saugoti lyg trapų daigelį...
Tretieji metai
Apie trečiuosius, ketvirtuosius metus santuoka tampa stabilesnė. Ji jau susikūrusi savas vertybes, įpročius bei papročius. Bet… dažniausiai apie tą laiką ima bręsti naujas išbandymas – kūdikis. Žinoma, tai ne taisyklė, bet statistika rodo, jog daugiausiai šeimų apie naują šeimos narį susimąsto būtent tada.
Šis, regis, be galo laimingas gyvenimo įvykis neretai tampa pavojingais spąstais jaunai šeimai. Vyrą ima trikdyti faktas, kad jo žmona neatpažįstamai keičiasi. Ji jau nenori (arba, tiksliau, negali) kartu keliauti, pramogauti, jau taip nesirūpina apranga ir nesistengia būti seksuali. Dar labiau naujai keptą tėtį gali priblokšti suvokimas, kad visą išrinktosios meilę ir dėmesį pavogė mažas gerklę laidantis žmogeliukas.
Penktieji metai
Penktaisiais, septintaisiais santuokos metais šeimoje neretai kyla konfliktų dėl asmeninės laisvės. Moteris, paauginusi vaikus, būna pavargusi nuo buities ir netrokšta nieko, kito tik veiklos, veiklos ir dar kartą veiklos. Ji vėl pradeda rūpintis išvaizda, nori visur eiti, dalyvauti, žmonėtis. Deja, ji jau ne laisva paukštė, kaip senais gerais mergautiniais laikais. Nori nenori grįžusi namo randa krūvą išverstų žaislų ir būna užklupta klausimo: „O kas vakarienei?“ Kaip susilaikyti nepravirkus iš nevilties ar neiškėlus skandalo? Tiesiog reikia kalbėtis, diskutuoti, išsipasakoti viską, kas guli ant širdies. Jei sutuoktiniai artimai bendrauja, išklauso ir stengiasi suprasti vienas kitą, jokia krizė nebaisi.
Dešimtieji metai
Maždaug šiuo metu šeimoje paprastai įsivyrauja rutina. Jau milijoną kartų girdėjote visas vyro vaikystės istorijas, o jo anekdotai seniai nebejuokingi. Jus erzina tai, kad neliko jokios intrigos. Vyras pažįsta jus kaip nuluptą, gali pabaigti kone kas antrą jūsų sakinį o vietoje komplimentų žarsto dygius juokelius. Žiūrėdama į priešais televizorių sustingusią žmogystą languotomis šlepetėmis, netikėtai su siaubu pagalvojate, kad išskyrus buto sąskaitas ir rytdienos valgiaraštį, neliko su juo apie ką kalbėtis.
Pasak psichologų, dėl rutinos įsivyravusi krizė nebūtinai turi reikšti santuokos pabaigą. Netgi atvirkščiai – gali tapti stimulu keisti gyvenimo būdą. Nuobodulio slogutį puikiai išsklaidys laisvalaikio veikla. Susigalvokite bendrų šeimos pomėgių, daugiau bendraukite su kitomis šeimomis, lankykitės įvairiuose renginiuose. Trumpai tariant, kuo daugiau šviežių įspūdžių, tuo mažiau tikimybės, kad ištiks krizė. Ypač tai svarbu vyrams, nes prislėgti rutinos jie gali pradėti dairytis „į kairę“ ir ieškoti seksualinių nuotykių.
Dvidešimtieji metai
Tai dar vienas labai slidus etapas. Maždaug apie dvidešimtuosius, trisdešimtuosius santuokos metus sutuoktinius užklumpa klimakterinis periodas. Moteris tampa irzli, kartais netgi psichiškai nestabili. Vyras supratęs, kad jo galybė blėsta, užsirašo į sporto klubą ir pradeda dairytis į jaunesnes dailiosios lyties atstoves, kurios padėtų išsaugoti jauno vyro statusą. Kaip sakoma, žilė galvon, velnias uodegon… Šiuo metu išsiskirti, regis, nesudėtinga – vaikai užauginti, meilė atvėsusi. Na, gal šiek tiek įpareigoja tik dešimtmečiais sukauptas turtas…
Kokią išeitį gali pasiūlyti psichologai? Užuot vienas ant kito seniokiškai bambėję, skubėkite gaivinti jausmus ir išsiruoškite netikėtam medaus mėnesiui. Ir nesakykite, kad jūsų nustebinti jau neįmanoma. Juk esmė ne metuose, o jūsų širdyje…
Jei pavyks drauge susikibus už rankų įveikti šią krizę, galite save laikyti sutuoktiniais čempionais ir skambiai sudaužti šampano sklidinas krištolo taures. Dabar belieka laukti auksinių vestuvių…
Tuoktuvių metinės
Santuoka – tai ne tik neišskalbtų drabužių krūva, problemos dėl vaikų ar begalinis santykių aiškinimasis. Kartą per metus ją aplanko ir maloni šventė – tuoktuvių metinės. Tai pats tinkamiausias metas pamiršti visus buities nesklandumus ir jaukioje žvakių šviesoje prisiminti tą palaimingą momentą, kai sutikote ir pamilote vienas kitą. Pamenate, kokie laimingi tada buvote? Kodėl tos meilės neatgaivinus? Juk į tą patį žmogų, seniai įkyrėjusį sutuoktinį galima pažvelgti kaskart vis kitaip ir įsimylėti jį vėl ir ir vėl…
Kad sukaktuvių šventė būtų dar smagesnė ir įsimintinesnė, siūlome įsidėmėti ir tuoktuvių metinių pavadinimus. Linkime drauge nugyventi gražų gyvenimą ir sulaukti deimantinių vestuvių!
1 metai – popierinės vestuvės; 2 metai – medvilninės; 3 metai – odinės; 4 metai – vaisinės; 5 metai – medinės; 6 metai – geležinės; 7 metai – varinės; 8 metai – bronzinės; 9 metai – molinės; 10 metų – alavinės; 11 metų – plieninės; 12 metų – šilkinės; 13 metų – nėrinių; 14 metų – dramblio kaulo; 15 metų – krištolinės; 20 metų – porcelianinės; 25 metai – sidabrinės; 30 metų – perlinės; 35 metai – koralinės; 40 metų – rubininės; 45 metai – safyrinės; 50 metų – auksinės, 55 metai – smaragdinės, 60 metų – deimantinės.
P.S. Žinovai pataria tuoktuvių metinių progomis simboliškai teikti dovanas pagal jų pavadinimą. Pavyzdžiui, per popierines vestuves tinkamiausios popierinės dovanos: knygos, paveikslai, albumai ir pan.
