Pavyzdžiui, klasikinės „Cezario“ salotos dažniausiai gaminamos iš itin traškių žalių romaninių salotų lapelių. Be to, stangresnės ir kietesnės tinkamesnės pjaustyti į salotas, o gležni lapeliai puikiai tiks patiekalams papuošti.
Lapinės Derančios su įvairiais užpilais jos puikiai tinka salotoms su mėsa, žuvimi ir sūriais. |
||
Sviestinės Dėl švelnaus skonio idealus pasirinkimas salotoms su vaisiais, mėlynųjų pelėsių ir ožkų pieno sūriais. |
||
Romaninės Mėsingos, traškiais lapais. Be tokių neapsieisite, jei ruošite klasikines „Cezario“ salotas su ančiuvių padažu. |
||
Gūžinės (Ledkalnio) Tvirtos formos, švelnaus skonio, vienos patvariausių. Tinkamai laikomos, ilgai nevysta ir negenda, būna traškios. Idealiai tinka salotoms su vištiena, lašiša, jautiena, mėlynųjų pelėsių sūriais. |
||
Gražgarstės Karpytais, į pienių panašiais lapeliais, aštroko skonio, todėl vien iš jų salotų ruošti nepatartina – gražgarstės maišomos su švelnesnio skonio salotomis. |
||
Garbanotosios Itin dailios formos salotos smulkiai karpytais lapeliais kiek kartokos, todėl maišomos su kitomis salotomis arba dėl grožio beriamos ant viršaus. |
Verta žinoti
♦ Kai kurių salotų, pavyzdžiui, lapinių ar sviestinių, lapeliai labai gležni, todėl, kad neprarastų dailios išvaizdos, plėšomi rankomis, o ne pjaustomi. Beje, taip juose išlieka ir daugiau naudingųjų medžiagų.
♦ Kad salotų lapeliai nepatamsėtų, o salotos nepavandenytų, prieš tiekiant jas būtina kruopščiai nusausinti salotų džiovyklėje arba popieriniu rankšluosčiu.
