Sekite 15min Google
Menininkę jubiliejaus proga pasveikino Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, prezidentas Gitanas Nausėda ir kultūros ministras Lukas Alsys, savo sveikinimuose išskyrę savitą E.Ridikaitės kūrybos kalbą ir jos indėlį į Lietuvos kultūrą.
„Tarsi nereikšmingus dalykus – grindų raštus, kilimus, skareles, baldus, namų fragmentus – paverčiate atminties bei kultūros ženklais. Jūsų darbuose gražiai dera kasdienybė ir fantazija, autoironija, reklamai bei multiplikacijai artima kalba“, – sveikindamas menininkę sakė M.Sinkevičius.
M.Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į E.Ridikaitės naudojamą aerozolinių dažų techniką, rankomis gaminamus trafaretus ir didžiulius kūrinių mastelius. Pasak jo, dėl to paveikslai tampa tarsi architektūros dalimi ar instaliacija.
Kultūros ministras L.Alsys E.Ridikaitės kūryboje išskyrė gebėjimą kasdienybės detalėse įžvelgti gilesnius asmeninės ir kolektyvinės atminties sluoksnius.
„Jūsų kūryba liudija išskirtinį gebėjimą paprastose kasdienybės detalėse įžvelgti gilius asmeninės ir kolektyvinės atminties sluoksnius. Pasitelkdama unikalią atlikimo techniką bei drąsius erdvinius sprendimus, meistriškai transformuojate įprastą aplinką, suteikdama jai naują konceptualų krūvį“, – sveikinime teigė ministras.
Jis taip pat pabrėžė E.Ridikaitės kūriniuose atsiskleidžiančią autoironiją, dėmesį daiktiškajai tapatybei ir laiko ženklams.
„Dėkoju Jums už meninę drąsą, autentišką vizualinę kalbą ir intelektualų indėlį į mūsų kultūrą“, – sakė L.Alsys.
Šalies vadovas G.Nausėda padėkojo tapytojai už išskirtinį indėlį į Lietuvos meną ir kultūrą, kūrybinį nuoseklumą, už jautrų santykį su mūsų paveldu bei gebėjimą kasdienybės fragmentuose atrasti universalias prasmes ir jomis dalytis su žiūrovu.
„Jūsų kūrybinis kelias – išskirtinis šiuolaikinės Lietuvos dailės reiškinys, liudijantis meninę drąsą, nuoseklumą ir gebėjimą savitai pažvelgti į mus supantį pasaulį. Savo kūryboje išplėtojote savitą ir atpažįstamą meninę kalbą, kurioje kasdienybės detalės, architektūros fragmentai ir laiko palikti ženklai įgyja naujas prasmes, o iš pirmo žvilgsnio įprastos ar net tuščios erdvės tampa jautriais žmogaus ir visuomenės atminties liudijimais“, – rašoma G.Nausėdos sveikinime.
Prezidento teigimu, E.Ridikaitės tapyboje ypatingą reikšmę įgauna tai, kas dažnai lieka nepastebėta: grindų ornamentai, sienų fragmentai, architektūros detalės ar nykstantys praeities pėdsakai. Visa tai leidžia naujai prabilti mūsų kultūros istorijai.
„Jūsų kūriniai kviečia ne tik žiūrėti, bet ir pastebėti laiko sluoksnius ir pajusti trapų ryšį tarp to, kas buvo, kas išliko ir ką šiandien pasirenkame prisiminti. Jūsų meninis žvilgsnis į Didžiosios Vilniaus sinagogos palikimą atveria skaudžius, tačiau mūsų visuomenei svarbius praeities klodus ir primena apie šimtmečius Lietuvos sostinę kūrusią žydų bendruomenę. Gebėjimas meno kalba sugrąžinti į dabartį tai, kas buvo sunaikinta ar paslėpta laiko, tampa ne tik kūrybiniu veiksmu, bet ir prasmingu mūsų bendros atminties puoselėjimu“, – sakoma prezidento sveikinime.
Prezidentas palinkėjo, kad ir ateityje jubiliatę lydėtų neblėstantis įkvėpimas, o nauji kūriniai savitai atvertų žmogaus būties ženklus, miesto atmintį ir skirtingų kartų patirtis – visa tai, ką menas geba išsaugoti ilgiau už pačią fizinę aplinką.
