Nors dėl ligos parodos atidaryme A.Sutkus ir negalėjo dalyvauti, tačiau kiek anksčiau jis prisiminė, kad pirmą kartą su V.Adamkumi susitiko dar sovietiniais metais Fotomenininkų sąjungoje, kai į galeriją Gedimino prospekte užsuko būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, geografijos profesorius Česlovas Kudaba, lydimas tuomet Lietuvoje viešėjusio būsimo Lietuvos prezidento.
„Svečiams parodžiau savo ir kitų autorių fotografijų. Greitai su V.Adamkumi pajutome bičiulišką ryšį. Negana to – pajutome, kad galime vienas kitu pasitikėti, drąsiau ir atviriau kalbėtis. V.Adamkaus viešnagė Lietuvoje tuomet ėjo į pabaigą. Jis pasiteiravo, ar man ir kitiems autoriams nereikėtų vakarietiškos fototechnikos, kurios galėtų parūpinti per kitą viešnagę. Atsisakiau, nes tokį norą jau buvo išreiškęs ir kitas garbus mūsų išeivis, fotomenininkas Jonas Dovydėnas“, – prisiminimais apie pirmąją pažintį dalijosi Lietuvos fotografijos legenda A.Sutkus.
Kitą kartą jiedu susitiko jau 1991 m. Čikagoje, kur A.Sutkus buvo atvykęs kurti fotografijų ciklo „Pasaulio lietuvis“. Vėliau V.Adamkų jis fotografavo ir Vilniaus senamiestyje, ant Gedimino kalno, net buvo nusivežęs į Vilniaus Kalvarijų turgų, kur įamžino šalia įprastai gyvenančių lietuvių.
„V.Adamkus prisileisdavo mane visiškai lengvai, natūraliai. Nekreipdavo dėmesio į fotoaparatą. Jis suprato fotografo darbą ir manimi pasitikėjo“, – pasakojo A.Sutkus.
Lietuvai paaukotas gyvenimas
Šešis dešimtmečius V.Adamkų pažįstanti ir su juo bendraujanti buvusi patarėja Skirmantė Kondrotienė parodos atidaryme pabrėžė prezidento darbus tiek lietuvių bendruomenės gyvenime išeivijoje, tiek jo aplinkosauginę veiklą Amerikoje, tiek ir indėlį į tai, kad Lietuva tapo NATO bei Europos Sąjungos šalimi.
Pasak jos, V.Adamkaus viešųjų interesų saugojimas, jo derybiniai ir administraciniai gebėjimai, atsidavimas tikslui, jo vakarietiškas išsilavinimas ir valdymo patirtis ugdė jo autoritetą ir davė pagrindą tolesnei veiklai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
„Prezidentui Valdui Adamkui nuoširdžiai rūpėjo Lietuvos žmonės ir Lietuvos valstybės ateitis. Jo vakarietiškas liberalizmas buvo ne siaurai ekonominis liberalizmas ar politinis liberalizmas, o liberalizmas plačiąja prasme: atvirumas, tolerancija, supratingumas, sąžiningumas. Aš prezidentą Adamkų visada tokį prisiminsiu – jo šiltumą, norą suprasti pašnekovą bei orumą“, – kalbėjo buvusi V.Adamkaus patarėja.
Pasak jos, nors būdamas aktyvus ir po savo prezidentavimo laikotarpio, V.Adamkus kartais pasiilgdavo privatumo, anonimiškumo, tačiau, nepaisant to, jos žodžiais tariant, jis niekad neišreiškė nevilties, kad savo gyvenimą ir asmeninę laisvę paaukojo valstybės labui.
Iš fotografijų sklindanti inteligencija ir šviesa
Šios parodos sudarytojas, fotografas Artūras Morozovas 15min teigė, kad nors su A.Sutkaus archyvu dirba jau keliolika metų, tačiau čia vis dar atranda ne tik nematytų pavienių darbų, bet ir solidžių temų, kurios iki šiol niekados nebuvo viešai rodytos.
Būtent taip nutiko ir šį kartą. „Tai yra labai sistemingai dokumentuota fotografijų serija, kurioje pagrindiniu herojumi tapo Valdas Adamkus. Nors Sutkaus archyve esama ir nuotraukų iš prezidentinio jo laikotarpio, tačiau šioje parodoje norėjosi parodyti mažiau matytą V.Adamkaus pusę“, – pasakojo A.Morozovas.
Jis pabrėžė besižavintis fotografo A.Sutkaus gebėjimu betarpiškai, atvirai ir lygiavertiškai bendrauti tiek su Lietuvos kaime sutiktais atsitiktiniais praeiviais, tiek ir su būsimu prezidentu V.Adamkumi, kuris šiose nuotraukose atsiskleidžia itin netikėtais amplua.
„Žvelgiant į šias nuotraukas į akis krenta jų bičiuliškas santykis. Vienas pirmųjų Amerikos lietuvių, kuriuos ėmėsi 1990-1991 metais fotografuoti A. Sutkus kaip tik ir buvo V.Adamkus, jau tuomet dėl savo veiklos ir darbų žinomas ne tik lietuvių bendruomenėje, tačiau ir toli už jos ribų“, – pabrėžė parodos sudarytojas.
Parodos atidarymo dalyvius A.Morozovas pakvietė žiūrint šias nuotraukas kiekvienam įsikvėpti tos inteligencijos, drąsos ir šviesos, kurią šiose A.Sutkaus fotografijose spinduliuoja prezidentas V.Adamkus.
Raginimas patikimai ginti Vakarus
Prieš kelias dienas iš ligoninės į namus paleistas V.Adamkus taip pat negalėjo dalyvauti jo šimtmečiui skirtos parodos atidaryme. Tačiau jo žodžius susirinkusiems Valdovų rūmuose perdavė buvęs jo patarėjas Darius Kuolys.
Prezidentas dėkojo už jo garbei surengtą parodą, kuri jam priminė jo paties darbus Amerikoje ir Lietuvoje, gyvenimą su žmona Alma. „Žvelgiu šiandien į prabėgusius metus, į prabėgusį šimtmetį ir galiu pasakyti – mano gyvenimas buvo prasmingas. Nebuvo lengvas, bet buvo prasmingas. “
Jis prisiminė jaunystėje skaudžiai išgyvenęs tiek sovietų, tiek ir nacių įvykdytą Lietuvos okupaciją, todėl negalėjo su tuo susitaikyti ir kartu su bičiuliais mėgino priešintis okupantams.
„Karo metais Kaune įstojau į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą. Dar gimnazistas prisiekiau kovoti už Lietuvos laisvę. Po karo veržiausi pas partizanus. Sustabdė Algirdas Julius Greimas. Amerikoje jauni būdami kūrėme „Santaros-Šviesos“ organizaciją. Siekėme tęsti kovą už žmogaus ir pavergtos tėvynės laisvę. Tikėjome garbinga morale, švelnių rankų politika. Tikėjome, kad kovoje turime išsaugoti pagarbą žmogui, neprarasti žmoniškumo. Manėme, kad privalome palaikyti gyvą ryšį su okupuotos Lietuvos žmonėmis. Nepraradome vilties, kad Lietuva vieną dieną vėl bus laisva, vėl sugrįš į Vakarų pasaulį“, – V.Adamkaus žodžius perdavė jo buvęs patarėjas.
Prezidentas taip pat dėkojo likimui ir Lietuvos žmonėms, kad ir pats galėjo prisidėti prie atkurtos valstybės stiprinimo, prie jos įsitvirtinimo Vakaruose.
„Tapęs prezidentu stengiausi atgaivinti lietuvių pasitikėjimą savimi ir savo valstybe. Norėjau, kad žmonių santykis su valstybe keistųsi, kad Lietuvoje įsitvirtintų pagarba žmogui ir tikra demokratinė tvarka. Siekiau, kad valstybę kurtume kartu kaip laisvų žmonių visuomenę, kad žmogus tautoje ir valstybėje nebūtų žeminamas, kad būtų laisvas ir orus“, – savo perduotame sveikinime parodos atidarymo dalyviams teigė V.Adamkus.
Jis taip pat pabrėžė, kad visuomet buvo įsitikinęs, jog Lietuvai nėra kito kelio, kaip tik tapti NATO ir Europos Sąjungos nare, nes, anot prezidento, tik tokiu būdu galima išsaugoti Lietuvos valstybę savo vaikams ir anūkams.
Šiandien, Vakarams keičiantis ir susiduriant su vis naujais išbandymais, naujomis grėsmėmis saugumui, žmonių laisvei ir demokratijai, V.Adamkus ragino lietuvius patikimai ginti Vakarus, Vakarų demokratiją, asmens laisvę, žmoniškumą ir tai, visų pirma, daryti savo valstybėje.
„Saugokime rubežius, saugokime sienas, – sakė mano draugas Stasys Lozoraitis. Pridėčiau: išsaugokime Lietuvą demokratinę, laisvų žmonių tėvynę. Ginčykimės, diskutuokime, bet niekada neužmirškime – esame viena tauta, viena visuomenė. Mūsų likimas bendras. Ir to likimo vardas – Lietuva. Ačiū jums. Stiprybės mums visiems“, – V.Adamkaus žodžius perdavė D.Kuolys.
Fotografijų paroda Valdovų rūmuose skirta V.Adamkaus šimtmečiui, kuris bus minimas lapkričio 3 d.









