TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Č.Milošo laiptai Vilniuje primins poeto siekį puoselėti lietuvių ir lenkų vienybę

Atidengtos informacinės lentos apie Česlovą Milošą lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Atidengtos informacinės lentos apie Česlovą Milošą lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos sostinėje pirmadienį atidengti Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo laiptai.

Kultūros atstovų, Lietuvos ir Lenkijos institucijų pastangomis atsiradęs neįprastas monumentas – laiptai su iškaltomis Č.Milošo kūrybos citatomis – daugeliui kalbėjusiųjų bei skaičiusių poeto eiles, be kita ko, priminė ir jo siekį puoselėti dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų – vienybę.

Lenkijos instituto direktorius Marcinas Lapczynskis, perskaitęs Č.Milošo eilėraščio fragmentą, pažymėjo, kad idėja nuėjo ilgą kelią: laiptus Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje Č.Milošo vardu pavadinti nuspręsta dar 2011-aisiais, minint poeto šimtąsias gimimo metines, tačiau jie baigti tvarkyti tik šiemet.

„Esu įsitikinęs, kad šis didžiulis dviejų tautų sūnus, Nobelio premijos laureatas Č.Milošas šiandien žvelgia į mus nuo kokio nors debesies iš dangaus ir yra patenkintas, nes šie laiptai yra arti žmonių: tai nėra joks pompastiškas, didžiulis Č.Milošo paminklas, bet tai yra vieta, laiptai, kuriais praeis tūkstančiai, šimtai miesto gyventojų ir svečių, kurie galės skaityti Milošo eilėraščius“, – kalbėjo M.Lapczynskis.

„Tegu poetas, gimęs Lietuvoje, bet rašęs lenkiškai, bus mūsų gerų kaimyninių santykių globėjas“, – renginyje viltį išreiškė ir Milošo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“ fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.

Idėjos sumanytoja – publicistė Ramunė Sakalauskaitė, laiptus kūrė skulptorius Jonas Gencevičius, projekto architektas – Tauras Budzys, lėšų jiems sutvarkyti skyrė Vilniaus savivaldybė.

Sostinės Meras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad laiptai yra šalia O.Šimaitės gatvės – ši gatvė Č.Milošo bičiulės vardu pavadinta taip pat tik šiemet. Abi asmenybės pripažintos Pasaulio tautų teisuoliais, tad meras užsiminė, kad ateityje šių laiptų papėdėje galėtų būti vieta teisuoliams įamžinti.

„Kiek žinau, Česlovas Milošas su Ona Šimaite buvo geri bičiuliai ir šioje vietoje, būtent čia jie vaikščiodavo, aptardavo įvairius reikalus. Milošas buvo tas žmogus, kuris artino lietuvių ir lenkų tautas. O.Šimaitė irgi artino lietuvių ir žydų tautas. Tikrai tikiuosi, kad apačioje galiausiai atsiras vieta ir teisuolių paminklui, ir galbūt teisuolių alėjai, ko jau seniai reikėtų Lietuvoje“, – kalbėjo R.Šimašius.

Ant laiptų iškaltas Č.Milošo citatas atrinko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas su žmona literatūrologe Brigita Speičyte. M.Kvietkauskas priminė, kad O.Šimaitė buvo būtent tas žmogus, kuri praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje iš Paryžiaus po puslapį laiškais siuntė Č.Milošo knygą „Gimtoji Europa“ bičiuliams Juozui Tumeliui, Tomui Venclovai ir taip poeto išeivijos kūrybai leido pasiekti Lietuvą.

„Tai pirmasis pasaulyje didelis Nobelio premijos laureato Č.Milošo įamžinimo ženklas, kito tokio pasaulyje nėra ir jis laimingai atsiranda Č.Milošo jaunystės mieste, kurio, kaip jis rašė, niekada negalėjo savo gyvenime palikti. (...). Šiuos laiptus būtų galima suprasti kaip atverstą Č.Milošo kūrybos knygą. Tai atversti akmeniniai puslapiai, kuriose iškaltos jo poezijos citatos, ypač svarbu tai, kad šita jo knyga yra iškalta miesto grindinyje, jo žodžiai čia tikrai sugrįžta po daugybės tremties ir emigracijos metų“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.

Č.Milošo atminimo įamžinimo sumanytojai tikisi, kad šie laiptai taps dar viena Vilniaus senamiesčio traukos vieta užsienio turistams, o apie jo kūrybą plačiau sužinos ir Lietuvos gyventojai, ir visų kraštų literatūros mylėtojai.

1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose, Kėdainių rajone, gimęs Č.Milošas mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, jis tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos. Vėliau Č.Milošas persikėlė į Varšuvą, Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus. Tačiau jau 1951 metais kūrėjas ryšius su Lenkijos liaudies respublika nutraukė, iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau išsikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis grįžo kritus „geležinei uždangai“, mirė 2004 metų rugpjūtį, palaidotas Krokuvoje.

Lenkų kalba rašęs Č.Milošas išskirtinį dėmesį kūryboje rodė gimtinei Lietuvai. 1980 metų gruodį Švedijos mokslų akademijoje Stokholme Č.Milošui suteikta Nobelio literatūros premija. 2001 metais jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Č.Milošas taip pat pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą