15min publikuoja sąrašą, kurį sudarė „The Art Newspaper“.
Cecilio Beatono nufotografuota karūnavimo diena
Visomis esminėmis regalijomis (nuo karūnos iki suknelės, kurią sukūrė Normanas Hartnellas) pasipuošusi karalienė šiame portrete vaizduojama it pasakų monarchė. Šį teatrališką istorijos pojūtį C.Beatonas intencionaliai sustiprina fone užfiksuodamas teatrališką ir istorija alsuojančią Vestminsterio abatijos koplyčią. Šia kompozicija buvo sąmoningai siekiama pralinksminti niūrią pokario Britaniją.
Pietro Annigoni'o portretas, 1955
Tai „Worshipful Company of Fishmongers“ užsakytas ir iki šiol saugomas „Fishmongers“ salėje šalia Londono tilto. Nors sukurtas 1955 metais, jis nutapytas itin romantiškai, pasitelkiant renesansinės ir barokinės stilistikos bruožų.
Jamie Reido pankiška provokacija
Jamie Reido sukurtas grupės „Sex Pistols“ singlo „God Save the Queen“ piešinys, ko gero, yra ikoniškiausias visų laikų pankroko atvaizdas. 1977 metais jis buvo sukurtas karalienės sidabrinio jubiliejaus proga, kas jį daro dar labiau provokuojančiu.
Luciano Freudo darbas
2001 m. Luciano Freudo nutapytas karalienės portretas yra vienas mažiausių jo paveikslų, tačiau jis yra įspūdingas: visą kompoziciją užpildo karalienės veidas, o jį vainikuoja spindinti 1820 m. deimantinė diadema. J.Freudas specialiai paprašė, kad pozavimo metu karalienė ją dėvėtų. Tiesa, karalienė šio portreto karalienė neužsisakė, pats tapytojas paprašė ją įamžinti, norėdamas dovanoti padovanos portretą Karališkosios kolekcijos fondui.
Chris Levine’o „Būties lengvumas“
Chriso Levine'o darbas „Būties lengvumas“ (2004 m.) – tai įspūdingas iškilmingais drabužiais vilkinčios karalienės, užmerktomis akimis, portretas. Sakoma, kad čia ji švyti it skleisdama baltą šviesą. Pasak publikacijos, būtent toks portretas atsirado atsitiktinai, mat tais metais Bakingemo rūmuose buvo prašyta nutapyti panašų į L.Freudo paveikslą, kuriame karalienė dėvi tą pačia diademą.
Hew Locke'o asambliažas
Hew Locke'as yra sukūręs daugybę karalienę Elžbietą II vaizduojančių darbų, kuriuose atsispindi dviprasmiškas menininko santykis su britų monarchija ir šalies kolonijiniu palikimu. Tai susiję su menininko vaikyste, praleista Škotijoje, paskui buvusioje britų kolonijoje Gajanoje, o suaugusio menininko gyvenimas prabėgo Brikstone, pietų Londone.
