Neseniai Kaune atidaryta I.Švelnio paroda apie Niujorką, kurį jis pamatė ir užfiksavo savitu žvilgsniu, iki šiol jis tęsia projektą „Suvaržymų labirintas“, taip pat važinėja po Lietuvą ir fiksuoja senus pastatus, fotografuoja žmones su kauke.
Dieną – verslininkas, vakarais, naktimis ir ankstyvais rytais – menininkas. Tokia yra I.Švelnio kasdienybė. Laiko stoka nesiskundžiantis menininkas sako, kad paprastai gyvenime reikia tik noro – tada atsiveria visos durys.
„Norint kažką gyvenime padaryti, reikia daryti, o ne svajoti. Kai darai – tada padarai. Ir kai visi klausia, iš kur tiek laiko ir tiek pajėgumų, sakau, kad yra naktys, yra ankstyvi rytai. Jeigu žmogus nori, jis geba padaryti nežmoniškai daug. Nes kiti tik svajoja. O yra žmonės, kurie daro“, – šypteli I.Švelnys.
Pirmuosius savo darbus I.Švelnys prieš kelis metus parodė vienai fotomenininkei. Nuotraukose buvo užfiksuotas akmuo, graži gėlė ir panašūs vaizdai.
„Ji pažiūrėjo ir paklausė labai paprasto klausimo: ką tu tomis nuotraukomis nori pasakyti? Kad gražu. O ji: tu gal juokauji? Čia visiškai negražu.
Išties, grožio samprata yra skirtinga ir dėl to fotografuoti gražius dalykus gali tik siauram ratui žmonių, kuriems tai yra gražu.
Tada aš grįžau, ir tą naktį supratau, kad fotografuoju visai ne tai, ką norėčiau. Po tos nakties fotoaparato mygtuką spaudžiu tik tada, jei savo nuotrauka turiu ką pasakyti kitiems.
Jeigu to nėra, nesvarbu, koks bebūtų gražus saulėlydis, graži jūra ar graži moteris, aš niekados nespausiu mygtuko. Nes tai yra tik gražu.
Tačiau jei įdomu, jei vaizdinys siejasi su kažkokia mistika, su vaikyste, svajonėm, praradimais ar atradimais, tada taip. Tada žmonėms parodysiu, kaip jie atrodo iš šalies“, – kalbėjo I.Švenlys.
Kūrėjas sako, kad fotografuoja skirtingus dalykus, o ilgą laiką jo braižą bandė įvardyti tiek menotyrininkai, tiek kiti žmonės.
„Mano braižas vienas: kiekviena mano nuotrauka yra kalbanti. Ir nesvarbu, koks būtų momentas: ar gatvės fotografija, ar nuogo kūno, ar architektūrinė, ar gamtos fotografija.
Dabar važinėju po visą Lietuvą, fotografuodamas apleistus namus. Namus, kur kažkada gyveno labai laimingi žmonės, o dabar jie – palikti. Tačiau palikti tik fiziškai. Energijos ten egzistuoja“, – sakė I.Švelnys.
Visus savo kūrinius fotomenininkas vadina susietais su energija, filosofija, psichologija ir net – psichodelika.
„Kalbu apie migrenos seriją. Kai fotografavau priepuolių metu – man pačiam byrėjo ašaros. Formulė, kuria aš vadovaujuosi kurdamas, yra tikrumas. Ir jei fotografuočiau žmogų, kuris neserga migrena – tai būtų falšas, tai nebūtų tikra“, – pasakojo I.Švelnys.
Fotografija, sako I.Švelnys, yra labai paveiki. Prie žinomų ir stiprių pasaulio fotografų darbų žmonėms sukyla kraujospūdis, būna – jie apalpsta.
„Ne vieną autorių esu giliai analizavęs: kokiomis priemonėmis sukurti darbai, prie kurių žmogaus emocijos vibruoja? Tas priemones savotiškai renkuosi į kolekciją ir kuriu savo kūrybinę formą.
Jei aš anksčiau fotografavau gražius žmones, šiandien aš imuosi to, kas yra aktualu. Vaikai, galbūt išskirtos šeimos? Tada imu vieną iš tų svarbių elementų ir galvoju, kaip tai perteikti, ieškau personažų, kurie gyvena toje būsenoje. Tik jie lengviausiai gali perteikti: kančioje, atradime, praradime ar kas tai bebūtų“, – sakė I.Švelnys.
Į savo nuotraukas kūrėjas sako sudedantis tam tikrus raktinius elementus: „Kaip sakė menotyrininkas ir fotografas Tomas Pabedinskas, Niujorko nuotraukų serijoje, pažiūrėjus į nuotraukas gali parašyti prozą ir poeziją, nes jose sudėti raktiniai elementai, daiktai“.
Niujorką, pasakojo kūrėjas, jis fotografavo intuityviai, kaip ir daugelį kitų dalykų. Dvi dienas po miestą jis vaikštinėjo be fotoaparato ir tik po to paėmė jį į rankas. I.Švelnio nuotraukose Niujorkas nėra toks, kokį jį galbūt mato turistai. Jis – labiau neparadinis ir net toks, kokio pamatyti nesinorėtų.
Gyvenimą Niujorke kūrėjas lygina su dėžutėmis: kada žmogus, pabudęs dėžutėje, eina į kitą dėžutę. Ir taip praeina visa diena.
I.Švelnys sako pastebėjęs, kad niujorkiečiai retai vienas kitam žiūri į akis, o jų žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į juosmenį.
„Galvojau – kodėl? Todėl, kad ties ta vieta dažniausiai būna piniginės. Ten viskas labai materialu, ir žmonės siekia kuo daugiau uždirbti“, – įpūdžius pasakojo I.Švelnys.
Dar vienas iš I.Švelnio darbų – apribojimų ir susivaržymų projektas, kurį jis tęsia jau trejus metus.
Projekte jau dalyvavo apie 400 žmonių, o šį fotografijų ciklą I.Švelnys ketina tęsti iki šešerių metų bei nufotografuoti apie tūkstantį žmonių. Neretai modelių jis ieško socialiniame tinkle, žiūrinėdamas žmonių nuotraukas.
„Tie žmonės, kurie ateina, įveikia savo apribojimus ir susivaržymus. Tai skirta žmonėms, kurie nori suvokti, ką reiškia įveikti savo baimę. Kiekvieną dieną iš ryto mums gyvenimas padovanoja šimtus galimybių, o mes patys per savo susivaržymus jų pasiimame tik vieną procentą.
Labiausiai žmonės bijo to, ką pagavos kiti, ar jis gali sau tai leisti, ar sugebės? Jie bijo atrodyti kitokie, nei yra.
„Kodėl aš fotografuoju žmones ir be drabužių? Nes pats atviriausias žmogus būna tada, kai jis yra nuogas. Tada jis atviresnis ir tai aš pajutau apribojimų ir susivaržymų siužete. Būdami nuogi žmonės su manimi pradeda kitaip kalbėti. Rūbas yra mūsų melas. Jei aš vaizduosiu tiesą su liemenėle, tai bus melas ar tiesiog pornografija. Bet kai kūnas visiškai nuogas ir pateikta estetiškai – tai yra žmogaus tikroji tiesa, pasąmoninis vaidmuo“, – kalbėjo I.Švelnys.
Menininkas sako, kad niekada iš modelių neprašo to, ko negalėtų padaryti pats. Įveikti baimę nusirengti yra tas pats, kas įveikti ir kitas baimes ar susivaržymus: tam galioja ta pati formulė.
Kartais žmonės, sako I.Švelnys, bijo, kad jų nuotraukos neatsidurtų „kažkur“, taip pat bijo savo netobulo kūno.
„Darau seriją, kuri vadinasi kaukėti žmonės, seriją apie žmonių svajones. Fotografuoju žmones su kauke. Žmonės apskritai yra labai stipriai kaukėti.
Noriu, kad išėję iš tokios parodos jie išsineštų suvokimą bent iš dalies tas kaukes nusiimti.
Labai svarbu pasitikėti savimi, daryti tai, ką norime, nes tikra tiesa neegzistuoja ir niekas negali įvertinti, ar mes pasielgėme teisingai“, – sakė I.Švenlys.
