Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 16d. 18:45

Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. Tomas Vaiseta: Elektra vietoj žmonos

Tomas Vaiseta
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Tomas Vaiseta

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ (sud. Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, Marija Drėmaitė, „Baltos lankos“) pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų (1918–2018) sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą.

Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis. Knygos autoriai (istorikai, menotyrininkai, menininkai ir kitų sričių ekspertai) atliko netikėtą veiksmą – matydami praeitį jie žvelgė į ateitį – į visas per šimtą metų įsivaizduotas ateitis – ir pateikė originalių ir negirdėtų istorijų. Taip autoriai atskleidė praėjusio šimtmečio prieštaringumą, dinamiką ir įvairovę, kai optimizmą keitė tragedija, tikėjimą – neviltis, pažangą – sąstingis, laisvės troškimą – svetima valia, ir atvirkščiai. Šios vizijos leido pamatyti Lietuvos istoriją platesniame visai Europai ir pasauliui būdingų procesų kontekste. Tai drąsus ir naujas būdas žvelgti į mūsų šalies praeitį, kurios sėkmės įkvepia, o žlugusios svajonės sukrečia. Vizijos atskleidžia, iš kokių troškimų iškilo Lietuva.

Knygos viršelis
Knygos viršelis

vizija nr. 58

Elektra vietoj žmonos

Tomas Vaiseta

Elektroninė skaičiavimo mašina (ESM). Labas rytas! Kuo galiu būti naudinga?

Namų šeimininkė (N. Š.). Paruošk valgiaraštį sekančiai savaitei. Man norėtųsi bifštekso su kauliuku pietums antradienį ir makaronų su sūriu pietums penktadienį.

ESM. Valgiaraštis paruoštas. Norite patikrinti?

N. Š. Kokia mūsų vakarienė pirmadienį?

ESM. Kepenys su svogūnais, jūros kopūstai, trintos morkos, prancūziška bulkutė, sviestas, druska…

N. Š. Pakeiskite kepenis kumpiu.

ESM. Bet jūs tiek keitėte pereitą savaitę, kad jau trūksta patiekalų, turinčių geležies. Prisiminkite, jūsų dukrai gydytojas rekomendavo dietą su geležimi. Be to, praėjusią savaitę jūs priaugote pusantro kilogramo…

N. Š. Gerai! Jūros kopūstus pakeiskite špinatais.“

Tai ištrauka iš sovietinėje spaudoje publikuoto įsivaizduojamo pokalbio tarp namų šeimininkės ir už ją ruošos darbus atliekančios elektrinės mašinos. Šeštojo dešimtmečio antroji pusė ir septintojo dešimtmečio pirmoji pusė Sovietų Sąjungoje buvo ne tik politinio atlydžio, bet ir svaiginančių svajonių apie technologinę pažangą laikas. „Elektronikos amžius prasidėjo!“ – skelbė spauda. Tuometinės skaičiavimo mašinos, šiuolaikinių kompiuterių promotės, buvo spintos dydžio ir – šių laikų žmogaus akimis – galėjo atlikti tik primityvius veiksmus, tačiau tai nekliudė kaip iš gausybės rago plūsti pasakojimams apie elektrinius mechanizmus ir protingus robotus, kurie netrukus sovietinį pilietį išlaisvins nuo kasdienės buities rutinos. Nors naujų technologijų ir robotikos manija buvo apėmusi ir visą kapitalistinį Vakarų pasaulį, čia, už geležinės uždangos, atrodė, kad būtent komunizmas tiesiog neįmanomas be robotų.

Elektrinė namų šeimininkė buvo viena iš tokių vizijų. Spaudoje nuolat rašyta apie savotišką elektroninės skaičiavimo mašinos atmainą, elektrinį laikrodinį mechanizmą, kuris turėtų padėti centralizuotai valdyti visus namų ruošos įrenginius – juos tereiktų iš anksto užprogramuoti tam tikru laiku savarankiškai atlikti pavestus darbus. Elektrinė šeimininkė turėjo atlikti žadintuvo, vandens šildytuvo, oro kondicionavimo, valgio gaminimo, užsakytų produktų priėmimo, skalbimo ir panašias funkcijas. Pavyzdžiui, elektrinės šeimininkės valdoma dujinė viryklė pagal iš anksto nustatytus receptus be papildomos priežiūros paruošia valgį arba jos kontroliuojamas mechanizmas pro lauko duryse iškaltą nišą priima užsakytus maisto produktus ir nuveža iki šaldytuvo.

Tokią viziją mėgta viešai kartoti, nes labai tiko sovietmečiu skelbtai moterų emancipacijos idėjai. Juk elektrinė šeimininkė visų pirma būtų suteikusi daugiau laisvo laiko namuose triūsiančioms moterims. Kaip rašė spauda, „virtuvę irgi reikia mechanizuoti, išvaduojant moterį nuo varginančio darbo, perduodant jį elektrai, o ne apeliuoti į „kietą“ vyrų širdį“. Elektrinė šeimininkė taip ir nebuvo sukurta, o „emancipuotos“ sovietinės moterys iš tiesų išėjo dirbti į gamyklas, bet namų ruošos darbai liko jų pareiga ir varginantis kasdienis darbas.

Beje, pradžioje pateiktame dialoge elektrinė mašina nepasakė savo šeimininkei, kad daugumos jos pageidaujamų maisto produktų sovietinėje parduotuvėje paprasčiausiai nebuvo. Ar tai reiškia, kad elektrinės šeimininkės būtų išmokusios gauti deficitinių maisto produktų aplinkiniais keliais, vadinamuoju blatu?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas