Baniutė Mašiotaitė-Kronienė gimė 1929 metais Jono ir Veronikos Mašiotų šeimoje Kaune. Jos tėtis buvo garsus pedagogas, vadovėlių autorius, dėstė matematiką „Aušros“ gimnazijoje šeimoje, mama dirbo Žemės ūkio banke.
2016 metais 15min duotame interviu yra pasakojusi, kad nuostabios jos vaikystės vasaros prabėgo „Mašiotyne“ vadinamoje sodyboje, kur jos mama, miesto vaikas, augino daržoves ir uogas, kur ilsėjosi senelis Pranas Mašiotas, o ji pati Nemune mėgo žuvauti.
1944 m. prie Lietuvos artėjant Raudonajai armijai, ji su savo tėvais pasitraukė į Vokietiją. Iš pradžių gyveno Regensburgo, vėliau Šeinfeldo pabėgėlių stovyklose. 1948 m. ji persikėlė į JAV.
B.Mašiotaitė-Kronienė nuo 1935 m. priklausė Lietuvos skautų sąjungai. Amerikoje, kaip pati sakydavo, gyveno lietuvišką gyvenimą: buvo labdaringos Lietuvos dukterų draugijos nare, 17 metų Čikagoje dirbo žurnalo „Pasaulio lietuvis“ administratore ir korektore bei 4 metus – Lietuvių bendruomenės valdybos sekretore.
Nuo 1961 m. ji taip pat buvo Lemonto Lietuvių bendruomenės nare. Organizavo pirmąją Madų parodą, vėliau padėjo B.Nainienės moterų klubui rengti įvairius renginius Pasaulio lietuvių centre, Lemonte. Šešerius metus buvo J.Matulaičio misijos valdybos nare.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę su kitais išeiviais Čikagoje įsteigė šalpos organizaciją „Saulutė“, kuri rūpinasi Lietuvos našlaičiais.
2005 m. atgavusi dalį tėvams priklausiusios nuosavybės – keturis žemės sklypus bei namelį Kačerginėje – ji viską padovanojo Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijai.
Nepriklausomoje Lietuvoje B.Mašiotaitė-Kronienė lankėsi ne vieną kartą. Paskutinė kelionė į gimtinę įvyko 2019-aisiais.

