Sekite 15min Google
Taurę perduos Nidoje ir Juodkrantėje tarnavusio liuteronų kunigo Waldemaro Kutherio (Valdemaro Kiuterio) vaikaitis Arne Schulz (Arnė Šulcas).
W. Kutheris Nidoje ir Juodkrantėje kunigavo 1943–1944 metais. Jo šeima, gyvenusi Memelyje (dabartinėje Klaipėdoje), vasaras leisdavo Juodkrantėje.
1944 metais W. Kutheris Italijoje buvo sunkiai sužeistas ir išvežtas gydyti į karo ligoninę Juodajame miške („Schwarzwald“). Jo šeima iš Klaipėdos išvyko pas jį. Po karo šeima apsigyveno Tiuringijoje, o 1951 metais dėl politinių priežasčių ją paliko.
Su Juodkrante susijusios taurės istorija į Kutherių šeimos gyvenimą grįžo tik po daugelio metų.
1988-aisiais W. Kutherio dukra, vaikystėje pakrikštyta Juodkrantėje, pirmą kartą nuo 1951-ųjų grįžo į savo vaikystės miestą Tiuringijoje.
Ten vietos pastorius jai parodė taurę ir pasiteiravo, ką galėtų reikšti ant jos esantis vietovės pavadinimas „Schwarzort“. Moteris atpažino senąjį vokišką Juodkrantės pavadinimą ir paaiškino, kur ši vietovė yra.
Tuo metu Vokietija dar buvo padalyta į dvi valstybes, todėl taurę nuspręsta slapta pergabenti iš Rytų į Vakarų Vokietiją. Ji buvo išardyta ir dalimis pervežta iš Tiuringijos į Heseną. Kaip taurė anksčiau buvo patekusi į Tiuringiją, iki šiol nėra žinoma.
Taurės ryšį su Juodkrante liudija ant jos išgraviruotas įrašas „Kirche Schwarzort – 1875 m.“ („Juodkrantės bažnyčia – 1875 m.“). Tuo metu Juodkrantėje dar stovėjo 1795 metais pastatyta medinė bažnyčia. Po trejų metų ją sunaikino gaisras, vėliau jos vietoje pastatyta dabartinė mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia.
Taurę atpažinusi Doortje Schulz (mergautinė pavardė Kuther) prieš mirtį paprašė sūnaus parvežti taurę į Juodkrantę. Moteris mirė šių metų balandį.