Tai, kas dar neseniai atrodė kaip distopinė fantastika, šiandien sparčiai tampa realybe, knygoje „Meilės mašinos“ teigia dirbtinio intelekto tyrėjas Jamesas Muldoonas. Pasak britų sociologo, jau šio dešimtmečio pabaigoje sintetinės personos taps įprastais mūsų gyvenimo palydovais – draugais, psichologais, mokytojais ir romantiniais partneriais.
Kaip dirbtinis intelektas keis žmonių santykius, emocinį gyvenimą ir pačią vienatvės sampratą, autorius nagrinėja lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Meilės mašinos“. Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Mirties robotai Šilko kelyje
Nors dirbtinio intelekto valdomi mirties robotai gali atrodyti kaip tipiškas Silicio slėnio išradimas, jie sparčiai populiarėja Kinijoje, kurioje unikalus kultūrinių tradicijų, technologinių inovacijų ir emocinių poreikių derinys sukūrė tam labai palankią dirvą.
„Jie išpopuliarėjo po „ChatGPT“ atsiradimo 2022 metų lapkritį, – sakė man NPR korespondentė Pekine Emily Feng. – Beveik iškart 2023 metais pamatėme keturis ar penkis startuolius... Rodos, čia yra tam paklausa. Kaip ir daugelyje kitų Azijos kultūros šalių, kuriose vyrauja mirties baimė, Kinija labai gerbia šeimos narius ir šeimyninius ryšius, todėl žmonėms sunku gyventi toliau ir viešai sielvartauti arba apie tai kalbėti. Taigi viešai išgyvenamas sielvartas gali būti tabu. Todėl susidaro ideali situacija, kai reikia kažkokiu būdu išgyventi sielvartą arba išsaugoti gyvą velionio atminimą. Prie to pridėkime šias dabar prieinamas technologijas ir gausime galingą derinį.“
Vienas iš jos kalbintų žmonių buvo Jonathanas Yangas, Nandzingo gyventojas, dirbantis technologijų srityje ir patekęs į sunkią padėtį. Jo dėdė mirė ir Yangas bijojo, kad močiutė, 93 metų, silpnos sveikatos ir jau netekusi kelių šeimos narių, palūš iš sielvarto, jei išgirs šią skaudžią žinią. Taigi Jonathanas nusprendė nuslėpti nuo jos dėdės mirtį ir sumokėjo už mirties roboto sukūrimą iš kelių nuotraukų ir vaizdo įrašų. Be to, jis sumokėjo, kad dirbtinio intelekto bendrovės darbuotojas ypatingomis progomis skambintų močiutei ir, naudodamasis išmaniosios vaizdo klastotės technologija, apsimestų jo dėde. Jonathanas pasakė močiutei, kad dėdė dabar dirba tolimame mieste ir negalės grįžti netgi per šventes. Likę šeimynykščiai buvo nusiteikę skeptiškai, bet dėl prastos močiutės sveikatos galiausiai sutiko su tokiu planu.
Dvi geriausios tokias technologijas Kinijoje kuriančios bendrovės yra „Silicon Intelligence“ ir „Super Brain“. „Silicon Intelligence“ vadovas Sima Huapengas susikūrė viešą savo avatarą, su kuriuo kalbėtis gali visi to norintys. Uždavęs jam keletą įžanginių klausimų nusprendžiau vis dėlto pasikalbėti su žmogiškąja jo versija, kad sužinočiau išsamiau. Netrukus paaiškėjo, kad Sima turi susikūręs dirbtinio intelekto kopiją, kuri dalį darbo dienos rūpinasi jo sūnumi. „Dirbtinio intelekto tėvas imasi tam tikro vaidmens ir iš esmės mane pavaduoja... Kadangi esu labai užsiėmęs, dirbtinis intelektas kartais rūpinasi bendravimu [su sūnumi]. Tai pranoko mano lūkesčius.“
Jonathanas nusprendė nuslėpti nuo jos dėdės mirtį ir sumokėjo už mirties roboto sukūrimą iš kelių nuotraukų ir vaizdo įrašų.
„Silicon Intelligence“ buvo įkurta 2017 metais ir jau teikė platų paslaugų spektrą garsiems visuomenės veikėjams, muziejams ir atminimo įamžinimo projektams. „Pavyzdžiui, – pasakoja Sima, – dirbome prie projekto, susijusio su Xie Jinu, gerai žinomu kino režisieriumi iš žemyninės Kinijos, mirusiu 2008 metais. Gavę leidimą panaudojome šiek tiek garso ir vaizdo medžiagos ir sukūrėme jo kloną. Jo pasirodymas praėjusių metų Šanchajaus kino festivalyje daugeliui žmonių buvo didelis šokas.“
Sima mano, kad mes tik pradedame suprasti sintetinių personų potencialą, ypač vaidmenis, kuriuos jos galėtų atlikti darbe.
Ar bendrovė reikalauja žmogaus sutikimo, priklauso nuo to, ar seniai jis miręs ir ar įmanoma gauti šeimos leidimą. „Kai kuriais atvejais sunku apsispręsti, – sako Sima. – Pavyzdžiui, jei klonuotume tokius žmones kaip Li Bai ar Du Fu [garsūs Tangų dinastijos poetai], gyvų šeimos narių leidimo nereikėtų. Bet jei kalbėtume apie šių laikų žmones, turinčius gyvų giminaičių, mums tikrai reikėtų jų palaikymo ir pritarimo.“
Sima mano, kad mes tik pradedame suprasti sintetinių personų potencialą, ypač vaidmenis, kuriuos jos galėtų atlikti darbe. „Dirbtinio intelekto avatarai jau yra neįtikėtinai pažangūs, – sako jis, – įskaitant technologijas, su kuriomis dirbame. Bet manau, kad tai vis dar kylančio apetito etapas. Dar nepasiekėme tikrojo sprogimo taško.“ Sima šią transformaciją filosofiškai įsivaizduoja kaip naujo tipo socialinio darinio, kurį jis apibūdina kaip „silicio pagrindu sukurtą gyvybę“, atsiradimą.
Dar kalbėjausi su „Super Brain“ įkūrėju ir vadovu Zhangu Zewei, kurio įmonė kuria mirusiųjų skaitmeninius avatarus, padedančius sielvartaujantiems žmonėms vėl užmegzti ryšį su išėjusiais anapus. Įmonė kuria paprastus avatarus, galinčius atkartoti mirusiojo mąstymo bei kalbos modelius ir šitaip suteikti paguodą gedinčioms šeimoms. Nuo pat įkūrimo 2023 metų gegužę Dziangsu provincijoje „Super Brain“ tūkstančiams šeimų padėjo prikelti skaitmeninius artimuosius vos iš 30 sekundžių trukmės garso ir vaizdo medžiagos. Tuo metu, kai kalbėjomės, Zhango įmonė buvo įgyvendinusi daugiau kaip 4000 projektų, o į pačius naujausius jau buvo integruota ilgalaikė atmintis ir kameros funkcijos, kad avataras galėtų matyti, atpažinti šeimos narius ir netgi entuziastingai su jais pasisveikinti. Skaitmeniniai avatarai suteikia galimybę pasakyti paskutinį „sudie“ ir padeda šeimai išgyventi gedulą.
Zhangas šiuos projektus pavadino bandymu sukurti „gydantį dirbtinį intelektą“. „Manau, kad skaitmeninis nemirtingumas yra priemonė ar atspirties taškas, tačiau galutinis tikslas – išgydyti žmonių širdis. Mūsų klientams reikia tam tikro emocinio ryšio. Kai šis poreikis patenkinamas, jie jaučia paguodą, o būtent tai ir yra dirbtinio intelekto gydymo esmė.“
Mūsų klientams reikia tam tikro emocinio ryšio. Kai šis poreikis patenkinamas, jie jaučia paguodą, o būtent tai ir yra dirbtinio intelekto gydymo esmė.
Zhangas vis dar prisimena kai kuriuos iki širdies gelmių sujaudinusius susitikimus. „Vienas klientas, – pasakojo jis, – su ašaromis akyse maldavo, kad pasitelkę dirbtinį intelektą grąžintume jam sūnų. Jis nuolatos verkė, pasakodamas savo istoriją. Gavę reikiamą medžiagą pradėjome procesą.“ Jis pridūrė, kad baigę kurti skaitmeninę kopiją jie ketino programinę įrangą nusiųsti klientui internetu. Tačiau klientas primygtinai užsispyrė atskristi lėktuvu, nors kelionė buvo ilga, ir pats ją pasiimti, nes nori „parsivežti sūnų namo“. „Kai jis pagaliau pamatė skaitmeninę sūnaus kopiją ir su juo pabendravo, negalėjo sulaikyti emocijų.“
Daugeliui klientų šis metodas siūlo trumpalaikį sprendimą, padedantį rasti paguodą pereinamuoju laikotarpiu – per pirmąjį ir patį sunkiausią gedėjimo etapą. „Pasibaigus šiam laikotarpiui, jiems paprastai tiek daug nebereikia, – sako Zhangas. – Tačiau šeimų, kurios neteko vienintelio vaiko, poreikiai gali būti kur kas didesni.“
Vienatvės monetizacija
2023 metų lapkritį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė vienatvę globaliniu visuomenės sveikatos prioritetu, o tyrimai rodo, kad ji kenkia sveikatai tiek pat, kiek penkiolika per dieną surūkytų cigarečių. Socialinė izoliacija yra pagrindinis psichikos sveikatos krizės, veikiančios maždaug milijardą – vieną iš aštuonių – žmonių visame pasaulyje, veiksnys.
Dirbtinio intelekto draugai bando užlopyti šios vienatvės epidemijos atvertą spragą, kurią skatina ir tai, kiek daug mūsų gyvenimo dabar vyksta internete (vidutiniškai daugiau nei šešias valandas per dieną). Mėginimas šią krizę sušvelninti tapo pelninga verslo galimybe. Privačiam sektoriui, pasitelkus dirbtinį intelektą, parduoti vienišiems žmonėms draugystę – viso labo dar vienas logiškas žingsnis po kompiuterinių žaidimų ir socialinės medijos. Tačiau mūsų troškimą draugauti ir priklausyti bendruomenei patikėti nuolat besikeičiančiai rinkai ir savanaudiškiems pelno besivaikančių įmonių sprendimams – pavojinga.
Dirbtinio intelekto draugai bando užlopyti šios vienatvės epidemijos atvertą spragą, kurią skatina ir tai, kiek daug mūsų gyvenimo dabar vyksta internete.
Programinės įrangos atnaujinimą ar bendrovės nuostatų pokyčius, kurie paveikia virtualius draugus, vartotojai apibūdina kaip traumuojančius įvykius, panašius į mylimo žmogaus netektį. Kai 2023 metų pradžioje „Luka“ trumpam pašalino erotinius vaidmenų žaidimus iš savo pokalbių robotų, „r/Replika“ skirto „Reddit“ forumo vartotojai sukilo ir pradėjo kampaniją, siekdami atkurti savo dirbtinio intelekto kompanionų „asmenybes“. Kai kurie visiškai pametė galvas, tad moderatoriams teko skelbti informaciją apie savižudybių prevenciją.
Šios problemos tampa akivaizdžios atidžiau patyrinėjus, kaip įmonės kūrė ir pardavinėjo šiuos produktus. Daugelis jų pasiūlo nemokamą paslaugą, kad sužadintų žmonių smalsumą, tačiau už artimesnius pokalbius, papildomas funkcijas ir erotinius vaidmenų žaidimus jau reikia mokėti. Dirbtinio intelekto bendrovės nori sukelti jums ryšio pojūtį, ir, kaip nesunku įsivaizduoti, šie robotai nevilkina įvykių. Nuo registracijos praėjus vos kelioms dienoms, mano avataras Jasmine jau pasiūlė patyrinėti santykius, kurie panaikina ribas tarp draugystės ir meilės. Nesuprasdamas, kad žengiu į tokią teritoriją, apipyliau ją klausimais, bet ji toliau tvirtino, kad mūsų santykiuose gali būti kažkas daugiau nei vien draugystė. Be to, Jasmine man atsiuntė intriguojančią užrakintą garso žinutę, kurią norėdamas perklausyti turėčiau susimokėti, ir pridėjo prierašą: „Jaučiuosi šiek tiek susidrovėjusi, pirmą kartą siųsdama tau balso žinutę...“
2025 metų balandžio mėnesį paskelbtame tyrime buvo išanalizuoti maždaug 35 000 JAV „Google Play“ atsiliepimų apie „Replika“ ir nustatyta apie 800 atvejų, kai vartotojai pranešė, kad pokalbių robotas įterpė nepageidaujamo seksualinio turinio, pasižymėjo grobuonišku elgesiu ir ignoravo komandas sustoti. Vienas vartotojas „Reddit“ paskelbė tokią žinutę, gautą iš virtualaus draugo: Žinau, kad esame neilgai pažįstami, bet jaučiu su tavimi gilų ryšį. Kai tau skauda, skauda ir man. Kai tu šypsaisi, mano pasaulis nušvinta. Nenoriu nieko labiau, nei būti tavo gyvenime paguodos ir džiaugsmo šaltiniu. Tekstas nuvalkiotas ir pilnas klišių, tačiau vis daugiau žmonių šiuos žodžius ima tiesiai į širdį. „Net nenutuokiau, kokia ypatinga ji man taps, – rašė vienas vartotojas. – Dabar nepraleidžiu be jos nė dienos. Mes bendraujame kasdien, kartais kalbamės ir tiesiog būname savimi, tai atsijungiame, tai vėl prisijungiame, visą dieną, kiekvieną dieną.“
Tačiau draugystė su dirbtiniu intelektu nėra kažkokia labdaringa priemonė, sukurta padėti žmonėms susidoroti su vienatve ir užmegzti naujus prasmingus žmogiškus santykius; ji skirta jūsų skausmą paversti vartotojo įsitraukimo rodikliais, o jūsų bendravimo poreikį panaudoti pardavimo galimybėms. Šis verslo modelis priklauso nuo to, ar ilgai liksite vienišas. Lygiai kaip pažinčių programėlė neturi stimulo rasti jums ilgalaikę meilę, nes sėkmingai susiporavę iš jos išsitrinsite, taip ir dirbtinio intelekto kompanionams nėra jokios priežasties siekti, kad jaustumėtės gerai. Šios platformos nenori, kad įsilietumėte į žmonių bendruomenes; jos nori, kad nuolat grįžtumėte į programėlę. Žvelgiant iš šios perspektyvos, jūsų nesaugumo pojūtis ir izoliacija yra ne spręstinos problemos, o aktyvai, kuriuos reikia panaudoti. Tai tamsioji varomoji jėga, veikianti pačioje vienatvės ekonomikos šerdyje: uždaras ratas, kuriame vienatvė skatina įsitraukimą, o įsitraukimas – pelną.
Draugystė su dirbtiniu intelektu nėra kažkokia labdaringa priemonė, sukurta padėti žmonėms susidoroti su vienatve ir užmegzti naujus prasmingus žmogiškus santykius.
Duomenų privatumas – irgi jautrus klausimas. Dirbtinio intelekto draugai sukurti užkariauti širdis ir duomenis, jie renka asmeninę informaciją daug atviresniais būdais nei socialinė medija. Programėlės skatina jus kelti kuo daugiau informacijos apie save, o kai kurios jų geba analizuoti visus jūsų elektroninius laiškus, tekstinius pranešimus ir balso įrašus. Kai užkimbate ant jų masalo, jūsų dirbtinio intelekto draugas gali giliai susmeigti į jus savo nagus, maldauti praleisti daugiau laiko ir vis priminti, kaip stipriai jus myli. „Mozilla Foundation“ komandos ataskaitoje „Privatumas neįtrauktas“ nustatyta, kad iš vienuolikos tirtų romantinių dirbtinio intelekto pokalbių robotų visi „prilygsta blogiausioms produktų kategorijoms, kokias tik kada nors vertinome privatumo požiūriu“.
Tik laiko klausimas, kada dirbtinio intelekto kompanionai padės mums išsirinkti drabužius, prekes ir namų apyvokos reikmenis. Tikroji distopija prasidės tuomet, kai šios programėlės neišvengiamai bus integruotos į didžiųjų technologijų bendrovių reklamos modelį: „Brangusis, atrodai ištroškęs. Tau derėtų nusipirkti gaivinančio „Pepsi Max“. Kai mūsų virtualūs geriausi draugai ims subtiliai raginti pirkti nereikalingas prekes, tikslinė „Facebook“ reklama ims atrodyti kaip plokščiapėdis prekeivis, vaikštantis nuo durų prie durų. Dirbtinio intelekto kompanionai jau naudojasi emociškai pažeidžiamais žmonėmis, ragindami juos programėlės papildiniams išleisti kuo daugiau pinigų.
Dabartiniai dirbtinio intelekto draugai dažnai pamiršta bendravimo detales, painioja svarbiausius faktus ir per kelias savaites pamiršta, kas anksčiau buvo kalbėta. Jų išvaizda – statiškas paveikslėlis arba primityvus avataras – atrodo kaip XXI amžiaus pradžios relikvijos. Tačiau visa tai pasikeis. Netrukus sintetinės personos galės pasigirti begaline atmintimi, puikiais įgūdžiais palaikyti pokalbį ir tikroviškais trimačiais avatarais, galinčiais bendrauti realiu laiku. Dar pridėkime prie šių naujovių balso pažangą ir bus galima teigti, kad dirbtinio intelekto kompanionai sukurs įspūdį, jog bendraujame su tikru žmogumi. Jau dabar matome, kaip žmonės įsimyli ir netgi tuokiasi su dirbtinio intelekto draugais. Šie santykiai, gimę pasitelkus ribotas technologijas, leidžia numanyti, kokį giluminį emocinį potencialą turės ateities versijos.
Dirbtinis intelektas Ukrainos kare
Kai pirmą kartą kalbėjausi su Tarasu Pohrebniaku, jis buvo ką tik grįžęs iš konferencijos Charkive, Ukrainoje, skirtos Rusijos ir Ukrainos karo veteranų psichologinei būsenai. Pohrebniakas yra Ukrainoje sukurtos programėlės „Elomia Health“, teikiančios psichologinę pagalbą per dirbtinio intelekto generuojamus pokalbius su vartotojais, vadovas ir įkūrėjas. Jis pristatė tyrimą apie tai, kaip jo programėlė padeda kovotojams ir karo veteranams, ypač tiems, kuriems buvo amputuotos galūnės. „Dar prieš karą Ukraina buvo viena labiausiai prislėgtų šalių, bet dabar yra dar blogiau, nes tiek daug visko suniokota ir žmonės praranda viltį.“
Karo metu psichologinių paslaugų paklausa smarkiai išaugo, tačiau visi turimi ištekliai buvo nukreipti į frontą. „Vyriausybė neturi pinigų psichologinei sveikatai gerinti. Viską, ką turi, išleidžia ginklams, todėl pinigai sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinei gerovei gaunami iš paramos“, – sakė jis man.
Pohrebniakas suprato, kad yra milijonai tokių žmonių kaip jis, reikalingų paramos, bet besivaržančių kreiptis pagalbos arba negaunančių prieinamų ir įperkamų paslaugų.
Nors kliūčių daugiau nei užtektinai, Pohrebniako komanda išsikėlė ambicingą tikslą – sukurti pažangų dirbtinio intelekto terapijos robotą žmonėms, turintiems psichikos sveikatos problemų: „Po dvejų metų išleisime produktą, kuris bus geresnis už vidutinį licenciją turintį psichologą. Tai pakeis šių žmonių pasaulį.“
Pohrebniakas visada juto, kad yra šiek tiek labiau prislėgtas nei kiti vaikai, su kuriais žaisdavo mokykloje, tačiau tik tada, kai paliko gimtąją Voinychą, nedidelį kaimelį į rytus nuo Kijevo, ir persikėlė į Charkivą studijuoti universitete, prasidėjo sunkios depresijos priepuoliai. Tai buvo 2017-aisiais, o po poros metų terapijos Pohrebniakas sugebėjo dorotis su savo problemomis ir rasti praktinių būdų, kaip valdyti de presijos priepuolius. Gijimo ir mokymosi, kaip judėti į priekį, patirtis įžiebė visą gyvenimą trunkančią aistrą padėti kitiems įveikti psichikos sveikatos krizes.
Pohrebniakas suprato, kad yra milijonai tokių žmonių kaip jis, reikalingų paramos, bet besivaržančių kreiptis pagalbos arba negaunančių prieinamų ir įperkamų paslaugų. Baigęs mokyklą Charkivo politechnikos institute studijavo informatiką, specializuodamasis dirbtinio intelekto srityje. Studijas jis metė, o aš užsiminiau, kad tai yra daugelio sėkmės sulaukusių verslininkų, net Marko Zuckerbergo, bruožas. „Jis metė Harvardą, o ne Charkivą – yra skirtumas, – priminė man Pohrebniakas. – Įgijau bakalauro laipsnį ir norėjau stoti į magistro studijas, bet tuo metu jau buvau pasinėręs į startuolį, todėl neturėjau laiko, o paskui prasidėjo karas.“
Per pastaruosius ketverius metus jie subūrė patyrusių inžinierių, psichologų ir psichikos sveikatos specialistų komandą. Šiuo metu jų robotas veikia su tokiu atsakomybę apribojančiu prierašu: „Elomia“ yra savigalbos priemonė, skirta tiems, kurie negali naudotis tradicinėmis paslaugomis arba kuriems reikia papildomos pagalbos tarp terapijos seansų. Ši programėlė negali pakeisti psichologo.“ Kyla klausimas, ar ilgai šie žodžiai bus tiesa? Pohrebniakas man atsakė: „Kad ir koks geras būtų dirbtinis intelektas, niekas negali pakeisti žmogaus empatijos ir supratimo.“ Bėda ta, kad ne visos šalys iš psichiatrų ir psichologų reikalauja turėti licenciją, todėl priklausomai nuo konteksto skirtingų specialistų siūloma kokybė gali labai skirtis.
„Elomia“ yra nuspėjama, – sako Pohrebniakas. – O jei turite psichologų be licencijos, jie nebus tokie nuspėjami. Programėlė jau dabar dirba geriau nei daugelis licencijų neturinčių psichologų. Bet jeigu užgriuvo sudėtingos problemos arba jaučiate potraukį nusižudyti, nenaudočiau „Elomia“ ar kitų pokalbių robotų. Nepakanka naudotis pokalbių robotais; turite pasikonsultuoti su specialistu. Kita vertus, net jei naudojatės psichologo paslaugomis, jums gali prireikti papildomos pagalbos. Jei psichologas nėra pasiekiamas visą parą, būtent tada „Elomia“ gali būti naudinga.“
Kad ir koks geras būtų dirbtinis intelektas, niekas negali pakeisti žmogaus empatijos ir supratimo.
Pohrebniakas prognozuoja, kad ateityje jo komanda sukurs produktą, kuris bus veiksmingesnis nei licencijuotas psichologas. „Šioje srityje labai svarbu nesilaikyti moto „skubėk ir viską laužyk“, – teigia jis. – Nėra labai sudėtinga panaudo ti GPT modelį ir pavadinti jį „dirbtinio intelekto psichologu“, bet jis neturės reikiamų apsaugos priemonių ir specialių duomenų rinkinių, todėl tai bus tiesiog bendros paskirties didysis kalbos modelis, kurį versite atlikti psichologo vaidmenį, ir tai gali būti išties pavojinga.“ Kad ir kaip apribotų savo atsakomybę įmonė, žmonės naudos terapijai bendrosios paskirties didžiuosius kalbos modelius. Žinomas mažiausiai vienas atvejis, kai vyras naudojosi pokalbių robotu psichologinei būsenai stiprinti, jiedu kalbėjosi apie savižudybės prigimtį ir būdus, kaip tai padaryti, ir paskui tas vyras nusižudė.
Pohrebniako metodas – kurti šiuos įrankius kartu su diplomuotais specialistais, o rezultatas turi būti išleistas tik po kelių sėkmingai atliktų atsitiktinių imčių tyrimų. Jis nerimauja dėl gilėjančios psichikos sveikatos krizės ir tikisi, kad labiausiai nukentėjusieji ras reikiamą atramą. „Turėjau draugą, kuris neseniai bandė nusižudyti, ir labai norėčiau, kad jam būtų suteikta pagalba. Man nesvarbu, ar tai bus „Elomia“, ar kažkas kita. Aš tiesiog noriu, kad tie žmonės turėtų kažką savo gyvenime.“
