Kaip penktadienį pranešė miesto savivaldybė, naujieji ženklai su oficialiu pasaulio paveldo vietovės pavadinimu – „UNESCO pasaulio paveldo vertybė. Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919–1939“, rodys, kad pripažinimą gavo unikalios teritorijos, kurių bendras plotas siekia 455,3 hektaro.
Šiuo metu jie pastatyti ties pagrindiniais įvažiavimais į paveldo zonas Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, Radvilėnų plente, Vydūno alėjoje, Laisvės alėjoje bei kitose vietose.
Anot savivaldybės, tikimasi, kad naujasis ženklinimas „paskatins gyventojus dar labiau rūpintis savo aplinka ir kultūros paveldu, stiprins bendruomenių iniciatyvas bei skatins pažinti modernistinį Kauną“.
Tikinama, jog ateityje svarstoma įgyvendinti ir kitokio pobūdžio teritorijos ženklinimo sprendimus.
„Nauji ženklai primena, kad turime kuo didžiuotis ir tai nėra tik modernistiniai pastatai, kuriais esame turtingi, bet visas tarpukario Kauno urbanistinis audinys – gatvės, aikštės, želdynai, panoramos ir iki šiol gyvos tradicijos“, – cituojamas savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Kauno modernizmo architektūra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2023-iųjų rugsėjį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesiją.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
