Sekite 15min Google
Šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį ji pranešė, kad jau apsispręsta dėl fondo finansavimo modelio.
„Buvo atliktas tyrimas ir rekomenduotos trys formos, kokiomis galima būtų veikti. Tokie mini, midi ir maksi planai, pagal kuriuos siūlytas fondo įsteigimas. Šiuo metu esame apsistoję ties midi planu, kuris leistų greičiau sureaguoti į esamą padėtį“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, „fondas būtų įkurtas kaip atskira valstybės sąskaita“.
L. Baublienė informavo, kad jis būtų finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, iš Kultūros paveldo departamento rinkliavų, baudų bei mecenatystės.
„Šitas modelis yra svarstomas, diskutuojamas, tariamasi su panašaus fondo vystytojais (..). Kalbamės ir su verslo bendruomene, ir lygiagrečiai norime inicijuoti mecenatystės pakeitimus, kurie leistų fondą padaryti tvarų ir nešantį naudą. Nes jeigu mes pateiksime tik dokumentus, kurių aprašuose numatysime lėšas, kurios galimai turėtų ateiti, greičiausiai to siekiamo rezultato patenkinti bendruomenės poreikį neatliepsime“, – tvirtino viceministrė.
Praėjusių metų lapkritį Seimas priėmė naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją.
Joje, be kita ko, parlamentas numatė įkurti Nekilnojamojo kultūros paveldo fondą. Jis turėtų skatinti paveldo tyrimus, tvarkybą, pažinimą ir sklaidą, sudaryti ilgalaikes prielaidas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo finansavimui užtikrinti.
Taip pat numatyta, jog Vyriausybė iki 2027 metų rugsėjo 1 dienos privalo parengti ir Seimui pateikti Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo įstatymo projektą.
Įstatyme nurodyta, kad fondą turi įsteigti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, sudarydama steigimo ir finansavimo sutartį. Prie šios sutarties galėtų prisidėti ir kiti asignavimų valdytojai.
