Jis – legendinė mūsų kultūros asmenybė, bene du dešimtmečius dėl savo negalios gyvenantis itin sėslų, asketišką ir uždarą gyvenimą. Tačiau šie kūniški apribojimai – tik menka ir, rodos, ne tokia jau reikšminga jo kasdienės tikrovės dalis.
Ir šiandien A. Andriuškevičiaus teberašomi tekstai sklidini išminties bei žaismingų įžvalgų, peržengiančių kambario sienas, kurios niekada taip ir netapo jo vidinio gyvenimo riboženkliu.
