Kateryna pasilenkia sudeginto ir sušaudyto Irpinės daugiabučio kieme, pakelia nuo šlapio asfalto prasižiojusį mokyklinį gaublį. „This is my world“, – sako.
Negalima taip pradėti esė ar teksto. Tikriausiai tai sentimentalu. Manipuliacija. Bet aš negaliu nieko dailaus rašyti. Tik liudiju, ką mačiau. Tebūnie.
*
Nemaniau, kad Irpinė tokia didelė. Tokioje gražioje vietoje. Pušynai, kalvos, upė. Stovim prie sugriauto tilto, po kurio griuvėsiais nuo rusų apšaudymo slėpėsi šimtai žmonių. Visai šalia turkai jau stato naują tiltą. Sugriautąjį paliks – atminčiai.
