„Taip, tiesiog turėsime savo globėją“, – BNS sakė Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė.
Anot jos, idėja dėl Pranciškaus Asyžiečio paskelbimo miesto globėju gimė Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose klebonui Ramūnui Norkui.
Pirmosios Mažeikių katalikų šventovės istorija tiesiogiai susijusi su šv. Pranciškaus Asyžiečio vardu: 1905 metais koplyčia pašventinta ir dedikuota šio šventojo garbei, o 1906 metais pašventinta pirmoji Mažeikių katalikų bažnyčia.
Be to, 1926 metais, minint šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-ąsias mirties metines, dabartinio Mažeikių senamiesčio parko teritorijoje pastatytas šiai sukakčiai skirtas kryžius.
Kadangi šiemet sukanka 800 metų nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties ir 100 metų nuo minėto kryžiaus pastatymo, dvasininkas pasiūlė šias datas įprasminti solidžiau.
„Pirmiausia pasiūlėme šią idėją apsvarstyti savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo komisijoje, komisija jai pritarė. Ir dabar eisime į tarybą“, – teigė rajono merė.
Pasak jos, po tarybos pritarimo reikės prašyti Telšių vyskupo, kad šis kreiptųsi į popiežių Leoną XIV dėl dangiškojo globėjo paskelbimo.
„Ir tada jau lauksime, ar pritars popiežius šitam mūsų norui, kad mūsų globėjas oficialiai būtų Pranciškus Asyžietis“, – BNS sakė R. Matulaitienė.
Spalio 4 dieną Mažeikiuose vyks tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai.
Tarybos nutarimo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad miesto dangiškojo globėjo vardo įtvirtinimas galėtų tapti paskata plėtoti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu susijusias kultūrines, pažintines ir piligrimines iniciatyvas bei ryšius su Asyžiumi ir kitais miestais, kurių tapatybė siejama su šiuo šventuoju.
Pranciškus Asyžietis arba Giovannis Bernardonė (Džiovanis Bernardonė) buvo pranciškonų ordino įkūrėjas, mistikas, stigmatikas, šventasis, Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.
Pirmieji pranciškonų misionieriai į Lietuvą atkeliavo XIII amžiuje valdant karaliui Mindaugui.
