Sekite 15min Google
G.Girčio profesinė veikla buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos miestų ir teritorijų planavimo raida – nuo sovietmečiu sparčiai augusių miestų ir naujų gyvenamųjų rajonų projektavimo iki nepriklausomos Lietuvos teritorijų planavimo sistemos kūrimo.
Architektas dirbo valstybės miestų planavimą koordinavusiose institucijose. Valstybiniame statybos reikalų komitete ėjo Miestų planavimo skyriaus vedėjo pareigas, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijoje, vadovavo bendrovei „Urbanistika“, kurioje taip pat dirbo projektų vadovu.
Vienas reikšmingiausių jo profesinės veiklos darbų – dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kurį 2002 metais patvirtino Seimas.
2003 metais Seimo komisijos posėdyje G.Girčys pabrėžė, kad bendrasis planas turi tapti „pagrindiniu dokumentu rūpinantis savo krašto ateitimi“, kuriuo būtų remiamasi ministerijų, apskričių administracijų ir savivaldybių darbe.
Architektas taip pat prisidėjo prie Lietuvos darnaus vystymosi politikos formavimo. 2002 metais dalyvavo rengiant Aplinkos ministerijos leidinį „Sustainable Development in Lithuania“ („Darnus vystymasis Lietuvoje“), kuriam parengė dalį apie miestų plėtrą. Jis taip pat dirbo ekspertų grupėse, rengusiose ir vertinusiose Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.
Savo žiniomis G.Girčys dalijosi ir su būsimaisiais architektais – dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH).
Nuo 1966 metų jis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2008 metais architektas apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu.
„Jo darbai yra ir išliks reikšmingi Lietuvos urbanistikos istorijoje“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
