Labiausiai J.Bergerį išgarsino jo meno kritikos knyga „Matymo būdai“ (Ways of Seeing), kuri buvo parašyta pagal jo paties BBC televizijai sukurtą keturių dalių televizijos filmo scenarijų. „Matymo būdai“ yra knyga apie tai, kaip žmonės mato ir vertina meną.
1972 metais J.Bergeris buvo apdovanotas Bookerio premija už jo eksperimentinį romaną „G“, kurio veiksmas vyksta Europoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
J.Bergeris mirė pirmadienį Paryžiaus Antonio priemiestyje, pranešė jo sūnus Jacobas (Džeikobas).
„Jis mirė ramiai savo namuose, apsuptas artimųjų“, – sakė jis.
J.Bergeris gyveno Prancūzijoje nuo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio.
J.Bergeris gimė Londone 1926 metais. Atlikęs tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis studijavo Čelsio meno mokykloje ir tapo dailininku. Kaip nurodo jo leidėjai Prancūzijoje „Les Editions de l'Olivier“, nuo 1948 iki 1955 J.Bergeris mokė piešimo, o nuo 1952 metų jau buvo žinomas kaip meno kritikas.
Jis rašė apie tokius menininkus kaip Pablo Picasso (Pablas Pikasas), Titianas (Ticianas), Paulis Cezanne'as (Polis Sezanas) ir Gustave'as Courbet (Giustavas Kurbė).
„Matymo būdai“ yra labai didelę įtaką padaręs meno kritikos kūrinys apie Vakarų kultūros estetiką. Knygoje publikuotos idėjos pirmą kartą buvo paskelbtos 1972 metais keturių dalių BBC televizijos seriale, kurio scenarijų parašė J.Bergeris. Vėliau pagal jį buvo išleista ir knyga.
„Atrodė, kad menas ir aplinkinis pasaulis įgavo daugiau prasmės, pažiūrėjus J.Bergerį per BBC, su jo veriančiomis žydromis akimis, tvirta kalbėjimo maniera ir madingais aštunto dešimtmečio marškinėliais, (besiklausant), kaip (jis) iškalbingai kalba apie perspektyvą arba idealizuoja nuogumą“, – rašė laikraščio „Guardian“ meno apžvalgininkas Markas Brownas (Markas Braunas).
Duoklė „Juodosioms panteroms“
Bet J.Bergeris buvo ne tik meno kritikas, jis taip pat kūrė romanus, pjeses, poeziją.
Jo romanas „G“ pelnė vieną prestižiškiausių britų literatūros premijų.
Pusę šios 5 tūkst. svarų siekiančios piniginės premijos revoliucionieriumi save vadinantis marksistas humanistas skyrė juodaodžių ekstremistų judėjimo „Juodosios panteros“ (Black Panther) poskyriui Didžiojoje Britanijoje.
„Nėra nė vienos jo knygos, kuri nebūtų persmelkta politikos“, – sakė velionio sūnus Jacobas Bergeris.
„Jis buvo „subkomandantės“ Marcoso (Markoso) (buvusio Meksikos zapatistų sukilėlių lyderio) draugas, palestiniečių draugas..., kuris laikėsi labai tvirtos politinės pozicijos nebūdamas užkietėjęs komunistas“, – kalbėjo Jacobas.
J.Bergeris persikėlė į Prancūziją, bėgdamas iš „ypatingai antikomunistinės“ Britanijos, pasakojo jo sūnus.
Pasak jo, Prancūzijoje „buvo tokia pusiausvyra, kuri linko daug labiau prie paramos, jeigu ne Sovietų Sąjungai, tai marksistiniams ir komunistiniams idealams“.
„Puikus pasakotojas“
J.Bergerio gedi meno, literatūros ir politikos pasaulių atstovai.
„Išėjus Johnui Bergeriui mes netekome vieno geriausio mūsų laikų pasakotojų“, – parašė leidykla „Penguin Books“.
„Johnas Bergeris pakeitė požiūrį į pasaulį ir tai, kaip mes žiūrime vieni į kitus, – pareiškė Didžiosios Britanijos kairiųjų pažiūrų politikos veteranas ir pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas). – Jis buvo socializmo, malonesnio ir dosnesnio gyvenimo visiems, advokatas“.
