Užuojautą J.Peterso šeimai ir jo talento gerbėjams pareiškė ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičius.
Savo užuojautoje žiniasklaidai Prezidentas pabrėžė, kad J.Petersas buvo puikus žodžio meistras ir tikras Latvijos patriotas. Būtent savo minčių ir žodžių galia jis įkvėpė Trečiąjį Atgimimą.
Remiantis portalo „literatura.lv“ informacija, Petersas literatūroje debiutavo septintojo dešimtmečio antroje pusėje. Aktyviausias jo kūrybinės veiklos laikotarpis – septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai.
Portalas nurodo, kad J.Peterio poezijoje dominavo tautinio likimo tema. Jai būdingas ryškus latviškumas, kurį daugiausia lemia lyrinio herojaus mentalitetas, jį paliečiantys įvykiai, geografinės ir mitologinės sąvokos, folkloro įvaizdžiai, liaudies dainų tonacija.
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio antrosios pusės J.Peteris daugiausia dėmesio skyrė publicistinei poezijai, o aštuntajame dešimtmetyje publicistika tapo pagrindine jo literatūrinės veiklos kryptimi.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje J.Peteris suvaidino svarbų vaidmenį visuomeniniuose procesuose. Jis yra Latvijos tarybinių rašytojų sąjungos valdybos pirmasis sekretorius ir vienas iš Latvijos liaudies fronto lyderių bei įkūrėjų.
Pirmoji dešimtojo dešimtmečio pusė J.Peterso gyvenime buvo aktyvios politinės veiklos laikotarpis – jis buvo Latvijos vyriausybės įgaliotasis atstovas Maskvoje ir nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijoje.
