Rašytojas gimė 1933 rugsėjo 6 d. Vingiriuose, Ignalinos rajone.
Vidurinę mokyklą baigė Ignalinoje, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus universitete, o 1964 m. baigė Istorijos-filologijos fakultetą.
Ilgą laiką dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume, Švenčionių rajone.
Nuo 1972 m. gyveno Utenoje, čia dirbo mokytoju pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, rajono mero patarėju.
Rašytojas debiutavo 1973 eilėraščių rinkiniu „Žemės tyla“. Per gyvenimą išleido keliolika poezijos knygų, taip pat keletą eilėraščių knygų vaikams.
Publikavo atsiminimų fragmentus apie A.Miškinį, J.Šiožinį, P.Širvį, J.Baltušį, Č.Kudabą, E.Šimkūnaitę.
Jo istorinės dramos „Daumantas“ motyvais Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras pastatė spektaklį.
1979 m. jis tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.
P.Panavo kūrybos įtraukta į almanachus „Poezijos pavasaris“, „Verdenė“, „Birželio sodai“, „Žiemos žodžiai“, įvairius eilėraščių rinkinius ir rinktines.
2003 m. P.Panavas apdovanotas Antano Miškinio premija už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini…“, 2004 m. – Miko ir Kipro Petrauskų premija.
2011 m. jam įteikta Vlado Šlaito premija už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka“.
2018 m. P.Panavui suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.
