C.Ginzburgas gimė 1939 m. balandžio 15 d. Turine. Per savo karjerą jis tapo viena iš svarbiausių pasaulio humanitarinių mokslų figūrų, atkeipusių dėmesį į įvairių persekiojamųjų – raupsuotųjų, žydų, „raganų“ ir „raganių“, klajūnų, valstiečių – istorijas.
Jo tyrimai buvo skirti kultūros istorijai, religiniams įsitikinimams, menui ir istorinio pažinimo mechanizmams.
Tarptautinę šlovę mokslininkui atnešė knyga „Sūris ir kirminai. Vieno malūnininko, gyvenusio XVI amžiuje, pasaulio vaizdas“. Vietoj pasakojimo apie karalius, karus ir valstybes istorikas sutelkė dėmesį į paprasto žmogaus likimą, parodydamas, kaip per vieną konkretų atvejį galima pamatyti visą epochą. Šis darbas laikomas vienu įtakingiausių XX a. antrosios pusės istorijos mokslo kūrinių, jis išverstas į dvi dešimtis kalbų.
Šiais metais šis garsiausias istoriko darbas „Sūris ir kirminai. Vieno malūnininko, gyvenusio XVI amžiuje, pasaulio vaizdas“ pasirodys ir lietuviškai.
Būtent C.Ginzburgo vardas siejamas su mikroistorijos – metodo, kuriuo tyrėjas nagrinėja didelius visuomeninius procesus per atskirų žmonių, šeimų ar nedidelių bendruomenių gyvenimus – formavimusi. Toks požiūris plačiai paplito toli už Italijos ribų.
Ypatingą vietą mokslininko darbuose užėmė vadinamasis „įrodymų metodas“. Ginzburgas rėmėsi prielaida, kad praeitį dažnai tenka atkurti remiantis netiesioginiais liudijimais, atsitiktinėmis detalėmis ir vos pastebimais pėdsakais, išlikusiais dokumentuose. Šis požiūris padarė įtaką ne tik istorikams, bet ir kitų humanitarinių mokslų atstovams.
Per visą savo akademinę karjerą C.Ginzburgas dėstė geriausiuose pasaulio universitetuose, tarp jų – Kalifornijos universitete Los Andžele.
Jo knygos ir straipsniai pateko į žymiausių kultūros istorijos ir ankstyvųjų Naujųjų laikų tyrimų sąrašą, o jo vardas tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų pasaulio istorijos moksle.
Istoriko mokslinės studijos, esė darbai versti į tris dešimtis pasaulio kalbų.
