Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2018 vasario 15d. 14:29

Nacionalinės premijos laureatė Eglė Gabrėnaitė: „Norėčiau, kad atsirastų daug daugiau žmonių, kurie didžiuotųsi Lietuva“

Eglė Gabrėnaitė
Lauros Vansevičienės nuotr. / Eglė Gabrėnaitė

Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija. Kažkada į šį teatrą atėjusi iš Akademinio dramos teatro, kartu su pirmąja Rimo Tumino studentų karta, ji patikėjo Rimo Tumino idėja – sukurti savo teatrą. Šiandien ji tiksliai žino – tai buvo geriausias sprendimas jos gyvenime. Ji buvo viena iš nedaugelio, kuri patyrė laimę kurti teatrą ir užauginti nuostabiausių vaidmenų sodą.

– Miela Egle, šiandien vasario 16-osios išvakarės, ar turite kokių nors įdomių prisiminimų, susijusių su šia data?

– Prisimenu, vieną kartą su Vilniaus mažuoju teatru mes skridome iš gastrolių Amerikoje. Šalia manęs lėktuve sėdėjo kolega Arnas Rosenas. Kai įskridom į Lietuvos oro erdvę, jis parodė į savo ranką sakydamas: „Matai? Lietuva! Net rankos plaukai pasišiaušia.“ Aš visada šitą prisimenu, kur bebūčiau, ir visada pagalvoju: „Dieve Dieve, niekada negalėčiau niekur gyventi: nei Kolumbijoje, nei Brazilijoje, nei Amerikoje. Galėčiau tik čia. Štai kas man yra Vasario 16-oji. Suvokimas, kad galėčiau gyventi tik čia.“

– Paminėjote gastroles. Ar nors kartą patyrėte jausmą, jog per jus, aktorius, per jus, kūrėjus, pasaulis sužino apie Lietuvą...

– Žinoma. Kalbos nėra. Pamenu 1984-uosius, mes Rygoj vaidinom Justino Marcinkevičiaus „Mažvydą“. Girdžiu, kaip Laimonas Noreika ima sakyti finalo tekstą, kuriame paraidžiui nuskamba Lietuvos vardas. Aš buvau užkulisiuose ir girdžiu triukšmą: salė stoja, žmonės verkia ir deklamuoja: „LIE – TU – VA“. Tai buvo dar tik 1984 metai.

Arba pirmosios Vilniaus mažojo teatro gastrolės, maždaug 1990-ieji. Režisierius Rimas Tuminas buvo mumis kažko nepatenkintas. Mes susitragedinę vaikščiojom po viešbutį, ūžėm iš kambario į kambarį. Ir staiga – rytas. Režisierius ateina su šūsniu laikraščių, besišypsantis iki ausų. O ten mes taip išgirti!!! „Jūs dar niekada nematėte tokio žydinčio Vyšnių sodo“, – rašė laikraštis „Derby Evening Telegraph“. Pajutome, kad mūsų tiek nedaug, o apie mus taip gražiai kalba, tiek daug ir taip gražiai rašo. Vienas britų aktorius tuomet priėjęs pasakė: „Aš niekuomet nemačiau TOKIO „Vyšnių sodo“, ar jūs žinote, kokie jūs laimingi? Laimingi, kad esate visi kartu. Jūs esate kumštis.“

VMT archyvo nuotr./Eglė Gabrėnaitė
VMT archyvo nuotr./Eglė Gabrėnaitė

Pamenu Čikagą. Mes stovime su sunkiais miliniais rūbais, o visa salė skanduoja.

Mes susitragedinę vaikščiojom po viešbutį, ūžėm iš kambario į kambarį. Ir staiga – rytas. Režisierius ateina su šūsniu laikraščių, besišypsantis iki ausų. O ten mes taip išgirti!!!

Pamenu Stokholmą ir spengiančią tylą po „Vyšnių sodo“. O paskui pratrūkusias ovacijas. Eidama link grimo kambario matau – iš tolo atlinguoja žilas žmogus, teatro direktorius, jis prieina ir sako: „Šiandien namo aš negrįšiu, kur aš eisiu dar nežinau, bet namo aš negrįšiu.“ Jis buvo toks sukrėstas mūsų spektaklio.

Tai tokie prisiminimai, štai tada mūsų žiūrovai sužino, iš kur mes, kas mes, štai tada jie ir išmoksta sakyt „Lie-tu-va“. Retas aktorius išgyvena tokias akimirkas...

– Užsiminėte 1990-uosius. Tai buvo ypatingas laikas – Vilniaus mažojo teatro pradžių pradžia. Pirmieji savarankiško teatro žingsniai, pirmieji spektakliai, pirmosios gastrolės.

– Tai buvo tokia didžiulė laimė kurti teatrą, iš meilės kurti spektaklius (sako, kad iš meilės gimsta labai gražūs vaikai, bet kokie gražūs spektakliai gimsta iš meilės!). Aš tik dabar suprantu kas tai yra. Kai tu eini į sceną, kas bebūtų. Pirmose gastrolėse Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje mes suvaidinome beveik trisdešimt spektaklių. Kai jau atrodė, kad neliko jėgų, užtekdavo užlipti į sceną, pajusti tuos žmones, kurie žiūrėjo į mus su tokia meile, kad suvaidint blogai tapdavo nebeįmanoma... Mes buvom visi lyg pamišę, o noras dirbti buvo „ne kvadratu, o kūbu“: pradedant Rimu Tuminu, kuris patikėjo mumis ir kuriuo patikėjome mes.

– A.Čechovo „Vyšnių sodas“, B.Brechto „Galilėjus“, M.Ivaškevičiaus „Madagaskaras“, G.Gorino „Svifto namai“, N.Gogolio „Revizorius“, M.Gorkio „Motina (Vasa Železnova)“... Tai tik dalis Vilniaus mažojo teatro spektaklių, kuriuose jūs sukūrėte įstabius vaidmenis. O kuris spektaklis, kuris vadimuo labiausiai įkrito į jūsų širdį, į atmintį...

– Vienas tokių Rimo Tumino „Čia nebus mirties“. Aš ten vaidinau be žodžių. Tai spektaklis apie Paulių Širvį. Tai apie Sibirą. Mes vaidinome, o tuo metu čia tankai gatvėmis važinėjo. Ir kai aš išėjau į sceną, aš pamačiau verkiantį Regimantą Adomaitį, kuris vėliau pasakė: „Čia spektaklis apie mane, čia apie mano vaikystę.“

– Labai stipru! O kas jūsų stiprybės šaltinis? Kokius žmones, kokias vertybes, prisiminimus jūs atsinešate iš savo vaikystės?

– Pagrindinis dalykas gyvenime yra meilė. Jos man daugiausia davė mano močiutė Michalina ir senelis Stasys. Močiutė mano gyvenime buvo viskas. Ji man sakydavo: „Jeigu negali padaryt gero, tai bent nedaryk nieko blogo.“ Jinai buvo moteris, kuri pati išmoko skaityti, ji turėjo galimybę išvykti į Ameriką, bet apsisprendė likti Lietuvoje. Iš senelių gavau tiek meilės, kad užtektų gal kokiems trims žmonėms ir tai būtų per daug. Aš buvau tokia mylima šitų dviejų žmonių. Jie taip tikėjo manim, jie atidavė viską man. Jie mane augino nuo aštuonių mėnesių, nes tėvai tuo metu studijavo Maskvoje. Seneliai ir dabar (jau iš aukštai) ramsto mane pagalvėm, jų meilės man ir iki šiol užtenka.

Lauros Vansevičienės nuotr./Eglė Gabrėnaitė
Lauros Vansevičienės nuotr./Eglė Gabrėnaitė

– Miela Egle, mes kalbamės Lietuvos šimtmečio išvakarėse ir likus kelioms akimirkoms iki Nacionalinių premijų įteikimo Prezidentūroje. Kokią Lietuvą Jūs norėtumėte matyti rytoj ir po daugelio metų?

– Atsakysiu savo Lietuvos ir muzikos teatro akademijos studentų žodžiais. Kai jų paklausiau, kas jiems Lietuvoje nepatinka, kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos, vienas man atsakė taip: „Mane labai žeidžia išsigandusios žmonių akys ir baisus pataikavimas. Pataikavimas iš baimės.“ Taigi norėčiau matyti daugiau žmonių, kurie nebijo BŪTI, kurie didžiuojasi Lietuva nepriklausomai nuo to, kokia valdžia: gera ar bloga. Norėčiau, kad daugiau žmonių mylėtų šitą šlapią, lietaus nuplautą žemę. Kai važiuoju į Anykščius – žalia žalia (kuo ne Kolumbijos, kuo ne Balio salos?!). Labai norėčiau, kad atsirastų daug daugiau žmonių, kurie didžiuotųsi Lietuva.

VMT archyvo nuotr./Eglė Gabrėnaitė su Dalia Grybauskaite
VMT archyvo nuotr./Eglė Gabrėnaitė su Dalia Grybauskaite

– Kokios pačios brangiausios Lietuvos vietos jums?

– Aš turiu du paveikslus, kuriuose Tytuvėnų bažnyčia, šalia kurios aš gyvenau nuo 2 iki 8 metukų. Tas Tytuvėnų grožis su tais pušynais ir ežerais... Senelis dirbo kioske, kuris stovėjo prie miško. Vasarą senelis mane migdydavo tame kioske, ant lentynos, kur laikraščiai sudėti.

O po to aš bėgiodavau po tą spyglių pilną mišką. Tas miško kvapas, tų spyglių kvapas: tu atsiguli, o tos smilgos – aukštos aukštos, boružė – didelė, didelė, kažkoks dobilėlis – su didžiule raudona galva...Ilgėjausi savo vaikystės Tytuvėnų, bet mane atkalbinėdavo, kad nevažiuočiau, kad geriau tą vaikystės pasaką ir stebuklą pasilaikyčiau sau.

Bet vieną kartą mano studentas Mindaugas Karbauskis man nusprendė padaryti siurprizą – parodyti mano vaikystės Tytuvėnus: bažnyčią, ežerą, pušyną. Artėdama prie bažnyčios, aš bandžiau užsimerkti. Atsimerkiu – ji tokia pat graži. Ir kai aš užlipau ant bažnyčios akmenų, aš gyvenime taip neverkiau. Ir netgi takelį radau, kuriuo bėgdavau. O paskui nuvažiavau prie ežero, ir jis visai nepasikeitęs. Įvyko stebuklas. Ir aš supratau, kartais reikia nuvažiuot ir pamatyt mums brangiausias vietas. Mes, aktoriai, tą mokam padaryt – atsigulu ant kilimo ir nuvažiuoju ten, kur man reikia: į tuos ežerus, į tuos pušynus, tik senelių ir kiosko nebėra. O viskas likę.

– Išties, šios dienos kiekvienam iš mūsų puiki proga prisiminti tai, kas taip skaudančiai brangu. Prisiminti, aplankyti bent mintimis. Rytoj Vasario 16-oji. Ar kelsite Lietuvos vėliavą, ar turite ją?

– Ką tik Lietuvos televizijoje įrašinėjome Ievos Simonaitytės „Vilių Karalių“. Nuostabus darbas, nuostabus režisierius, fantastiškas kūrinys. Tą dieną, kai mes baigėm įrašinėti „Vilių Karalių“, kažkas iš televizijos darbuotojų man įteikė dovaną Lietuvos vėliavą.

Iškart po to sužinojau ir apie Nacionalinę premiją. Labai daug dovanų, sveikinimų per vieną dieną! Taigi Vasario 16-ąją kelsiu vėliavą, be to, planuoju uždegti ir vieną iš 100 simbolinių laužų Gedimino prospekte Vilniuje, kurie liepsnos nuo Katedros iki Nepriklausomybės aikštės.

– Švieskite ir šildykite. Su švente. Su Nacionaline premija. Su Lietuvos gimtadieniu.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską

Pasaulis kišenėje

Atidėto „Small Planet Airlines“ skrydžio keleivis: nuplaukė viena atostogų para

Sportas

Futbolo sekmadienis: angliškas katės ir pelės žaidimas bei bekompromisė išlikimo kova H grupėje

Aktualu

Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikais

Kultūra

Valdo Papievio „Brydė“: (Ne)išbrendantieji

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

Sportas

Prie šlykščių įpročių grįžęs J.Lowas gyrė auklėtinius už išlaikytus šaltus nervus

„Vieni vartai“: Vokietijos stebuklas, žūtbutinis mūšis lenkams ir tornado grėsmė Panamai

Gyvenimas

Psichologai įrodė: laimingi laiko neskaičiuoja

Sportas

„Skrieja kamuolys“: vokiečiai išsigelbėjo, bet problemų žaidime – gausybė

Aktualu

Guoda Azguridienė: „Trendy“ senukai be vietos

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Aktualu

Gamtos vaikai: kaip prieš 100 metų dėl lietuvių nenoro naudotis tualetais valdžiai skaudėjo galvą

Aktualu

Aiškėja gaisro Lazdijuose aplinkybės – žaisdami su degtukais padegė vaikai

Maistas

2018 m. „30 geriausių restoranų“: 16 vieta: geriausias itališkos virtuvės restoranas Lietuvoje – „Da Antonio“

Verslas

Į Klaipėdą atplaukia didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas

Vardai

55-ąjį gimtadienį netrukus švęsianti aktorė Brigitte Nielsen pagimdė penktą vaiką

Aktualu

Joninių naktį netoli Kauno apvirto BMW

Verslas

Kauno stadiono statyba gali pabrangti iki 46 mln. eurų, jos nepavyko sustabdyti

Gyvenimas

Psichiatras įvardijo receptą, kaip ritualai padeda tapti laimingam šeimoje

Naujienos

Aktualu

70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską

Pasaulis kišenėje

Atidėto „Small Planet Airlines“ skrydžio keleivis: nuplaukė viena atostogų para

Sportas

Futbolo sekmadienis: angliškas katės ir pelės žaidimas bei bekompromisė išlikimo kova H grupėje

Aktualu

Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikais

Kultūra

Valdo Papievio „Brydė“: (Ne)išbrendantieji

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. birželio 18 – birželio 24 d.)

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

„Vieni vartai“: Vokietijos stebuklas, žūtbutinis mūšis lenkams ir tornado grėsmė Panamai

Sportas

Prie šlykščių įpročių grįžęs J.Lowas gyrė auklėtinius už išlaikytus šaltus nervus

Sportas

„Skrieja kamuolys“: vokiečiai išsigelbėjo, bet problemų žaidime – gausybė

Gyvenimas

Psichologai įrodė: laimingi laiko neskaičiuoja

Aktualu

Guoda Azguridienė: „Trendy“ senukai be vietos

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Aktualu

Gamtos vaikai: kaip prieš 100 metų dėl lietuvių nenoro naudotis tualetais valdžiai skaudėjo galvą

Aktualu

Aiškėja gaisro Lazdijuose aplinkybės – žaisdami su degtukais padegė vaikai

Verslas

Į Klaipėdą atplaukia didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas

Vardai

55-ąjį gimtadienį netrukus švęsianti aktorė Brigitte Nielsen pagimdė penktą vaiką

Maistas

2018 m. „30 geriausių restoranų“: 16 vieta: geriausias itališkos virtuvės restoranas Lietuvoje – „Da Antonio“

Aktualu

Joninių naktį netoli Kauno apvirto BMW

Verslas

Kauno stadiono statyba gali pabrangti iki 46 mln. eurų, jos nepavyko sustabdyti

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė