Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų.
Tiesa, tirdamas XX a. pirmos ar antros pusės praeitį aš ir dabar tą jausmą galiu patirti, tačiau jei reikia imti gilintis ir aprašyti laikus prieš 20, 30 ar 40 metų – visai netikėtai susiduriu su dideliais sunkumais. Vis sunkiau ir nepatogiau rašyti apie neseną praeitį, kurią ir pats puikiai (bent jau taip galvoju) prisimenu.
Kas gi nutiko? Prieš trečdalį amžiaus gyvenimas dėl technologijų vystymosi pagreičio sušoko į elektroninę-virtualią erdvę, į debesis, į informacines sistemas, į didesnes ar mažesnes atminties talpyklas. Viešame ir neviešame gyvenime neliko popieriaus ir visko, kas su juo susiję – laikraščių, dienoraščių, vokuose siunčiamų laiškų, protokolų, pribraukytų bloknotų, nutarimų, projektų ir viso kito, ką anksčiau kultūringa būtybė palikdavo po savęs. Ir tai atrodė, ir vis dar atrodo, pažangu, logiška ir patogu.
